Korepetitoriams nelegalams klestėti padeda mokyklos

Mokslo metams persiritus į antrąją pusę, daugelis moksleivių, norėdami tinkamai pasiruošti brandos bei keliamiesiems egzaminams, priversti samdytis korepetitorius. Nors žino, kad anaiptol ne visi korepetitorių paslaugas siūlantys mokytojai, dabar privalantys įsigyti leidimą savo veiklai, yra „legalizavęsi”. Daugelis moksleivių ir jų tėvų teigia tiesiog neturintys kitos išeities: jų nuomone, mokymo įstaigos nesugeba arba yra nesuinteresuotos deramai susisteminti žinių bei pagelbėti mokiniui užpildyti dėl įvairių priežasčių atsiradusių mokymo spragų.

Korepetitorių paslaugų paklausa itin padidėja pavasarį, abiturientams pradėjus ruoštis brandos egzaminams bei įskaitoms, o aukštesniųjų klasių moksleiviams – žinių tikrinimui.

Į papildomo ugdymo mokytojus kreipiasi bei ištisus metus jų paslaugomis naudojasi ir moksleiviai ar studentai, kuriems nepakanka laiko įtvirtinti žinias mokymo įstaigose.

Kai kuriose mokyklose pamokas praleidusiesiems dėl ligos arba tiems, kuriems sunkiau sekasi suvokti dalyką, siūloma naudotis įkurtais konsultacijų centrais (dažniausiai matematikos). Kito dalyko žinių spragas užpildyti panorusiesiems tenka kreiptis į korepetitorių ir už jo teikiamas paslaugas nemažai mokėti.

Paslaugomis patenkinta

Vienuoliktokė gimnazistė Indrė (pavardė redakcijai žinoma) visus mokslo metus papildomai mokosi matematikos. „Keturių akademinių valandų išplėstiniam matematikos kursui nepakanka. Be to, mokykloje ne visada pavyksta susikaupti”, – pasakojo ji.

Už akademinę valandą trunkančią korepetitoriaus pamoką moksleivei tenka mokėti 20 litų. „Šia paslauga naudojuosi kartą per savaitę. Mano nuomone, tai nėra labai daug, tėvai irgi nereiškia nepasitenkinimo”, – sakė Indrė.

Korepetitorių jai rekomendavo gimnazijoje dirbanti mokytoja.

„Esu patenkinta teikiamomis paslaugomis: paaiškinama tai, kas sekasi sunkiau, ko nesupratau per pamoką. Mokytoja mane priima savo namuose. Kiek žinau, norinčiųjų mokytis papildomai jai netrūksta”, – teigė gimnazistė, kitąmet planuojanti naudotis dar dviejų dalykų korepetitorių paslaugomis.

Kalbų dažniausiai mokoma grupėse

Dvyliktokas Andrius (pavardė redakcijai žinoma) papildomai mokosi dviejų dalykų – anglų bei lietuvių kalbos. „Korepetitorių samdausi jau trejus metus. Visada sunkiai sekėsi mokytis kalbų – tiek užsienio, tiek gimtosios. Papildomas ugdymas padeda ne tik užpildyti spragas, bet ir tobulinti žinias”, – tvirtino Andrius.

Anglų kalbos jis anksčiau pas korepetitorių mokėsi sudarytose grupėse. „Dešimtoje ar vienuoliktoje klasėje tai išties naudinga: kalbėdavomės tarpusavyje, rengdavome projektinius darbus. Žinoma, ir užmokestis buvo mažesnis nei įprasta. Tačiau dvyliktokams pravarčiau mokytis individualiai: prašyti paaiškinti užsienio kalbos gramatiką, dalykų, kuriuos pamiršęs ar praleidęs”, – tikino abiturientas.

„Legalių” korepetitorių – mažai

Korepetitorių konsultacijos, kaip ir bet kokios kitos veiklos, turi būti apmokestintos. Norintieji moksleivius mokyti ne pamokų metu ir už tai imti užmokestį privalo išsipirkti verslo liudijimą papildomo ugdymo veiklai.

Toks verslo liudijimas Panevėžyje metams kainuoja 400, Pasvalyje – 200, o mažesniuose miestuose (Biržuose, Kupiškyje) 100 litų.

Iki šiol verslo liudijimų papildomo ugdymo veiklai išduota 34 Panevėžio apskrityje gyvenantiems asmenims, iš jų tik 15 – Panevėžyje.

„Kokia dalis dirba be verslo liudijimų, galima tik spėlioti, – sakė Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Aldas Skvarnavičius. – Aišku viena: nelegaliai šia veikla užsiima išties daug mokytojų”.

Už veiklą be verslo liudijimo skiriamos baudos: pirmąkart padarius nusižengimą baudžiama 500-100, per tuos pačius metus antrąkart – 1000-2000 litų.

Tėvams svarbios rekomendacijos

Ne vienerius metus lietuvių kalbos papildomai mokanti Liepa (vardas pakeistas) verslo liudijimo niekada nėra pirkusi. „Paprasčiausiai neapsimoka. Juolab kad niekas nesuseks, jei apdairiai rinksies norinčiuosius mokytis”, – aiškino vienoje Panevėžio mokykloje dirbanti moteris.

Jos teigimu, daugeliui papildomai mokytis norinčių moksleivių, o ypač jų tėvams, svarbiausios rekomendacijos. „Jei korepetitorių rekomenduoja net keli moksleiviai, galima net neabejoti, kad bus kreipiamasi būtent į tą asmenį. Kai kurie tėvai skambina ir teiraujasi, ar turiu kokių nors kvalifikacijos kėlimo sertifikatų. Dažniausiai „prisidengiu” kokiais nors baigtais kursais – ir tai padeda”, – atvirai kalbėjo mokytoja.

Už valandą trunkančią pamoką Liepa prašo 20 litų. „Dažniausiai moksleivius kviečiuosi į namus. Mokykloje papildomai mokyti nerizikuoju. Būna ir taip, kad manęs prašoma atvykti į moksleivio namus. Jei jie toli, susitariame, jog į užmokestį būtų įskaičiuotos ir kelionės išlaidos”, – neslėpė korepetitorė.

Kaina už mokymą, anot jos, gali būti ir didesnė: jei šia veikla užsiima mokytojas metodininkas, užmokestis gali būti nuo 25 iki 50 litų už valandą.

Kai kurie siekia pasipelnyti

Liepa prasitarė, kad viena jos kolegė, papildomai mokanti užsienio kalbos, savo darbu netgi naudojasi: „Per anglų kalbos pamokas kolegė nesistengia aiškinti. Nesuprantantiesiems ji siūlo ateiti pas ją mokytis papildomai už simbolinį mokestį. Ir daugelis į ją kreipiasi”.

Minėta Liepos kolegė norinčiųjų tobulinti žinias individualiai nemoko. „Sudaro kelių moksleivių grupę – taip daug paprasčiau: užduoda darbo, rengia dialogus. Tad nereikia sukti galvos dėl aiškinimų. Keisčiausia, kad tokia jos darbo metodika pasiteisina: iš papildomo mokymo kolegė uždirba maždaug tiek pat, kiek ir mokykloje”, – atskleidė mokytoja.

Tačiau ne visi iš korepetitoriaus darbo siekia vien pasipelnyti. „Viena pensinio amžiaus moteris už penkis litus matematikos moko visus norinčius. Be to, ima ji ne už valandą, o už vieną apsilankymą”, – pasakojo Liepa.

Mokyklose gerų specialistų nėra

Korepetitoriaus paslaugas teikiantis Arūnas (pavardė redakcijai žinoma) užsienio kalbos moko ne tik moksleivius: „Į mane kreipiasi ir mokyklinio amžiaus vaikai, ir studentai, ir net lietuvių kalbą geriau nei anglų mokantys užsieniečiai, pavyzdžiui, danai”.

Anksčiau Arūnas dirbo mokykloje, tačiau prieš maždaug ketverius metus atsisakė šios veiklos. „Mokytojai užkrauti pašaliniais darbais – žurnalų pildymu bei kitais „popierizmais”. Daugelis jų arba nesuspėja, arba nenori moksleiviams aiškinti dalyko. Be to, esu nuomonės: mokyklose gerų specialistų nėra. Tokie žmonės dirba firmose privačiai”, – tvirtino vyras.

Korepetitoriaus paslaugų teikimas jam – tik papildomas darbas: „Nuolatos tobulinuosi šioje srityje, esu net specialius korepetitorių kursus baigęs”.

Namai – netinkama aplinka

Arūnas dirba legaliai. „Verslo liudijimas man atsiperka – žinoma, sąlyginai. Niekuomet neverčiu atėjusiųjų mokytis pirkti papildomos literatūros. Visą reikiamą medžiagą duodu pats. Iš pradžių pasidomiu, kas sekasi sunkiausiai, tada sudarau programą ir duodu mokiniui pačiam pasirinkti dalykus, kurie aktualiausi”, – teigė anglų kalbą dėstantis korepetitorius.

Praėjusiais metais vyras norinčiuosius mokydavo tik keturias akademines valandas per savaitę: „Visų besikreipiančių priimti negaliu. Man svarbiausia kokybė, kad moksleivis būtų patenkintas darbo rezultatais ir savo pasiekimais man padedant”.

Paklaustas apie užmokestį, imamą už korepetitoriaus paslaugas, Arūnas nebuvo linkęs atsakyti: „Tai tik mano ir papildomai mokytis atėjusiojo reikalas. Užmokestis priklauso nuo temų, moksleivio ar studento pasirengimo, žinių bei kitų dalykų. Jau kuris laikas korepetitoriaus paslaugų nebeteikiu savo ar moksleivio namuose: tai netinkama aplinka. Tad tenka nuomotis patalpas”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.