Panevėžio būsto rinkos dalyviai abejingai sutiko žinią apie milžiniškos kineskopų gamyklos bankrotą – ir pasiūla, ir paklausa, ir kainos iš esmės nepakito.
Šiuo metu Panevėžyje, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, prekyba būstu vyksta pasyvokai, tačiau dėl kitų priežasčių. Nekilnojamojo turto pirkimo karštinė baigėsi praėjusių metų rudenį ir dar neatsinaujino.
Baisią žinią sutiko abejingai
„Rinka kol kas niekaip nesureagavo į didžiausios krašte įmonės bankrotą, – tikina Panevėžio nekilnojamojo turto agentūrų vadybininkai. – Rinkai nemažos įtakos turėjo tik pabrangusios bankų paskolos ir perspėjimai, kad jos dar brangs”.
Didžioji dalis nekilnojamojo turto ekspertų mano, kad rinka, net ir tada, kai tūkstančiai žmonių bus atleisti iš „Ekrano” įmonės, išvengs šoko terapijos.
Vis dėlto visiškai neatmetama galimybė, kad nedidelė panika gali kilti. Tačiau tai įvyktų tik tuo atveju, jeigu ekraniečiai masiškai pradėtų pardavinėti bankams įkeistus būstus ir tuo pat metu išblėstų rinkos spekuliantų pasiryžimas rezerve laikyti šimtus butų iki euras pakeis litą.
Bankai buvo įžvalgūs
Neoficialiais šaltiniais remiantis, iš 4000 „Ekrano” darbuotojų daugiausia 500 gali būti pasiskolinę iš bankų pinigų būstui įsigyti.
Spėlioti, kiek iš jų bankrutuos, būtų nedėkingas užsiėmimas. Tačiau rinkos specialistai spėja, kad daugelis bankams skolingų ekraniečių savo problemas pajėgs išspręsti.
„Ekraniečiai rinkoje buvo aktyviausi prieš 3-4 metus, kai būstas kainavo 3 kartus mažiau nei dabar. Tai reiškia, kad kai kurie būstą priversti parduoti ekraniečiai sugebės atsiskaityti ir su bankais, ir įsigyti kitą būstą”, – mano korporacijos „Matininkai” Panevėžio skyriaus viršininkas Valdas Beinoris.
Pernai ir užpernai ekraniečių apetitas skolintis taip pat buvo neblogas, bet juos, kaip dabar aiškėja, jų pačių labui jau stabdė patys bankai.
„Ekrano” verslą kreditavusių ir realią padėtį įmonėje žinojusių bankų Panevėžyje filialai ir skyriai prieš metus ypač atsargiai ėmė vertinti ekraniečių galimybes gauti kreditą. Ir bankai dažniausiai mandagiai atsisakydavo jiems suteikti paskolas.
Bankai ir tada, ir dabar neigia taip buvus, tačiau ne viena dešimtis „Ekrano” darbuotojų tikina, kad ne tik jiems, bet ir jų bendradarbiams buvo parodytos durys. Tačiau ankstesnio ekraniečių pykčio bankams jau neliko nė ženklo – žmonės suvokia, kad tik tai juos ir išgelbėjo nuo didesnių problemų.
Kai kas tikisi ir pasipelnyti
Tikimybė, kad visi 500 minėtų ekraniečių bankų skolininkų dėl nemokumo bus priversti parduoti savo įkeistą bankams turtą, yra tik teorinė.
Apskritai būtų neįtikėtina, jeigu visi būsto kreditą paėmusieji ekraniečiai bankrutuotų kaip ir pats „Ekranas”. Juolab kad dažniausiai pinigų iš bankų skolinosi jauni žmonės. Miesto verslininkai jau dabar trina rankas ir ruošiasi iš „Ekrano” išmestos darbo jėgos medžioklei.
Be to, toli gražu ne visų kreditus paėmusių ekraniečių šeimos nariai irgi dirbo kineskopų gamykloje.
Tačiau ekraniečių šeimų bankroto teorija jau domina Panevėžio nekilnojamojo turto rinkos „piranijas” – įvairių nuojautų pagautiems būsto perpardavėjams atgimė viltis, kad netrukus rinkoje prasidės jiems naudinga sumaištis.
Perpardavėjai, nors ir gali prašauti pro šalį, jau atkakliai mina antstolių kontorų slenksčius.
„Ekrano” griūtis rinkoje galėjo trumpam pasėti šiek tiek nerimo ir netikrumo, tačiau jeigu tokia nuojauta ir buvo, ji jau pasitraukė. Ekraniečiai nebuvo pagrindiniai žaidėjai būsto rinkoje, ir net priešingai – jų sandoriai sudarė tik nedidelę dalį visų būsto sandorių Panevėžyje”, – tikina V.Beinoris.
Net jeigu ant prekystalio staiga netikėtai būtų „išmesta” dalis kreditus paėmusių ekraniečių būstų, rinka, anot pašnekovo, juos prarytų be jokio vargo – kainos, ko gero, nė nesusvyruotų. Tokiu atveju perpardavėjai vargu ar ką nors išloštų.
Aiškumo laukiama vasarą
Jeigu scenarijus klostytųsi būtent taip, tai tiems patiems perpardavėjams gali ateiti išbandymų metas.
„Jeigu į rinką pardavimui plūstelėtų šimtai ekraniečių būstų, perpardavėjams ar šiaip į būstą iki geresnių laikų investavusiems žmonėms prasidėtų nerimo dienos.
Eurui tolstant nuo Lietuvos ir nors šiek tiek dėl išaugusios pasiūlos pradėjus kristi būsto Panevėžyje kainoms, tų žmonių nervai gali nebeatlaikyti, – sako nekilnojamojo turto agentūros „Jūra” vadybininkė Irena Varanauskienė. – Jiems pradėjus pardavinėti butus pasiūla dar labiau ūgtelėtų ir, labai tikėtina, kainos dar sumažėtų”.
Šiuo metu butų kainos blokiniuose namuose svyruoja nuo 1500 iki 1800 litų už kv. m, mūriniuose – 1600 iki 2000 Lt už kv. m, prestižinių butų – nuo 2000 iki 2500 Lt kv. m. Yra pasirašoma ir išskirtinių sandorių, kai kvadratas gyvenamojo ploto yra įvertinamas jau ir 1000 eurų, arba 3450 litų.
Kaip bus iš tiesų, ar būsto kainos šiemet šiek tiek augs, ar išliks stabilios, ar kris, anot pašnekovės, paaiškės tik po kelių mėnesių.
„Labiau linkstu manyti, kad dabartinės kainos išliks nepakitusiomis iki pat 2006 metų pabaigos. Tačiau stabilūs žadėjo būti ir 2005-ieji, tačiau taip neįvyko – kainos augo dar gana sparčiai, – sako I.Varanauskienė. – Dar reikia šiek tiek laiko aiškesnei prognozei”.
Emigrantų investicijos nemažėja
Vis dėlto miesto nekilnojamojo turto rinkoje jau aiškiai matyti nuovargio požymių – paklausa stabilizavosi, o pirkėjai tapo išrankesni.
Procesus sekančių ir juose dalyvaujančių specialistų pernelyg nestebina pokyčiai, nes, anot jų, milžiniškų kainų kilimo tempų išvarginta rinka kada nors turėjusi stabtelėti. Visiškai išsikvėpti rinkai neleidžia vis dar labai palankūs bankų kreditai ir emigrantai.
Beje, pastarieji, anot nekilnojamojo turto agentūrų, nė neketina mažinti savo investicinių tempų. Tikimasi, kad būtent jie turės įtakos kainai.
Per pastarąjį dešimtmetį iš Panevėžio į užsienį išlėkė per 12 tūkstančių gyventojų. Emigracijoje jau gyvena kas dešimtas Panevėžio gyventojas, arba kas šeštas darbingo amžiaus panevėžietis.
„Tikslios statistikos nėra, tačiau preliminariai skaičiuojama, kad iki šiol emigrantai nupirkdavo 15-20 procentų visų Panevėžyje parduodamų geresnių (renovuotų, gerose vietose ir t.t.) butų. Jeigu ne tokio būsto deficitas, statistika būtų dar įspūdingesnė, – sako „Matininkų” vadovas V.Beinoris.
Nekilnojamojo turto agentūros „Jūra” apytikriais skaičiavimais, emigrantai nuperka kas dešimtą jų parduodamą butą. Emigrantai, anot I.Varanauskienės, įsigytą būstą tuoj pat stengiasi išnuomoti ir vėl išvyksta uždarbiauti.
Pastaruoju metu jie vis labiau domisi investicijomis į įvairios paskirties žemės sklypus.
„Tarp tokių mūsų klientų ir Japonijoje dirbantys panevėžiečiai”, – sako „Jūros” vadybininkė.
Ant rinkos svarstyklių – nauji butai
Kad panevėžiečių emigrantų noras investuoti pinigus gimtajame mieste neslūgsta, matyti ir iš jų susidomėjimo baigiamu Panevėžyje statyti pirmuoju daugiabučiu.
„Nors statybos dar nebaigtos, emigrantai jau prašo rezervuoti jiems butus. Iš viso jiems tenka net 50 procentų visų pasirašytų preliminarių pirkimo-pardavimo sutarčių”, – tikina V.Beinoris.
Kai kas iš rinkos analitikų spėja, kad būtent sėkminga prekyba naujos statybos butais gali net ir „Ekrano” karštinės atveju padėti išlaikyti stabilumą rinkoje. Tai iš dalies galėtų apsaugoti ypač senos statybos butų savininkus nuo didesnio jų nekilnojamojo turto nuvertėjimo.
Butų kainos naujuose daugiabučiuose gali tapti tam tikru atskaitos tašku pasirašant senų butų pirkimo-pardavimo sandorius.
Šiuo metu Projektuotojų ir Klaipėdos gatvių kampe kylančiuose naujuose daugiabučiuose iš dalies įrengtų butų kaina sieks 2400 litų už kvadratinį metrą, o įrengtų – 3100 litų. Ten turėtų būti pastatyti keturi daugiabučiai ir 250 modernių butų.
SEB Vilniaus banko Panevėžio filialo vadovas Raimondas Nekrošius taip pat mano, kad šiemet rinką ypač paveiks Aukštaitijos sostinėje vykstančios daugiabučių namų statybos.
„Per antrąjį šių metų ketvirtį panevėžiečiai skolinsis dar daugiau, nes bus pasiūlyta naujos statybos butų”, – mano R.Nekrošius.
Statybos toliau brangsta
Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai neturi bendros nuomonės, kokią įtaką Panevėžio būsto rinkai turės sparčiai brangstančios statybos.
Statybų specialistai teigia, kad dėl išaugusių statybos medžiagų, darbo jėgos ir žemės sklypų kainų, naujos statybos būsto kvadratinio metro savikaina jau artėja prie 2500 litų. Tiek kainuoja pastatyti ir butą, ir namą.
Ko gero, tokie skaičiavimai arti tiesos. Šiauliuose butai pirmuose naujos statybos daugiabučiuose buvo pardavinėjami vidutiniškai po 2650 Lt už kv. m, o vėliau pastatytuose kainos šoktelėjo iki 3250 litų. Sprendžiant iš to, kaip vyksta prekyba, kainos kilo ne dėl didesnio statytojų noro daugiau uždirbti, bet dėl pabrangusių statybų.
„Naujos statybos ekonominės klasės butai Panevėžyje taip pat pabrangs 10-20 procentų, – neabejoja V.Beinoris. – Paskui save tos kainos gali truktelėti ir gerų butų kainas senuose daugiabučiuose”.