Amerikiečiai serga dažniau už europiečius. Dėl to kalta mityba ir gyvenimo kokybė.
„Jeigu Amerikos sveikatos apsauga geriausia pasaulyje, kodėl mes nesame tokie sveiki kaip anglai?” „Seattle Times” išspausdino taip pavadintą straipsnį, kuriame komentuojami tyrimo rezultatai. Jie rodo, kad Amerikos piliečių sveikata kur kas prastesnė nei Didžiosios Britanijos gyventojų. Kiti didžiausi Amerikos laikraščiai – nuo „USA Today” iki „New York Times” – taip pat stebisi ir piktinasi.
Iš pirmo žvilgsnio neįprastai atrodo pati Amerikos žiniasklaidos nuostaba: seniai žinoma, kad JAV sveikatos apsaugai išleidžiama kur kas daugiau nei Europoje, tačiau rezultatai menkesni. 16 proc. (46 milijonai) Amerikos gyventojų negauna medicininio aptarnavimo; vaikų ir moterų mirtingumas gimdymo metu didesnis nei Europoje; vidutinė gyvenimo trukmė trumpesnė nei Europoje, nors Amerika pirmauja pagal išlaidas medicinai: 15 proc. nacionalinių pajamų – dukart daugiau negu Europoje.
Per 2004 metų prezidento rinkimus sveikatos apsaugos būklė buvo viena pagrindinių temų. Daugelis amerikiečių įsitikinę, kad tas kandidatas, kuris pasiūlys patikimą sistemos reformą, turės geresnių galimybių po dvejų metų, pasibaigus Dž. Bušo mandatui, atsidurti Baltuosiuose rūmuose. Prieš keletą dieną „Journal of The American Medical Association” aprašė daug triukšmo sukėlusį tyrimą. Akivaizdu, kad amerikiečių sveikatai įtaką daro ne tik sveikatos apsaugos sistema, bet ir kiti veiksniai – mityba, gyvenimo stilius, stresai bei darbas. Didžiosios Britanijos universiteto ir autoritetingos JAV „Rand Corporation”, kurią remia Nacionalinis sveikatos apsaugos institutas, atliktas tyrimas rodo, kad net ir turtingų, visų rūšių medicinos draudimą turinčių Jungtinių Valstijų piliečių sveikata gerokai prastesnė negu mažesnes pajamas gaunančių anglų.
Per tyrimą paaiškėjo, kad pasiturinčius 55-64 metų amerikiečius aukštas kraujospūdis, širdies patologija, plaučių ligos, diabetas ir vėžys kamuoja dažniau negu jų bendraamžius britus. Amerikai tai didelis smūgis, juolab kad Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos sistema nėra geriausia Europoje. Ekonominė išvystytą pramonę turinčių šalių organizacija dar užbėrė druskos ant žaizdos, neseniai išspausdindama duomenis apie įvairiose šalyse sveikatos apsaugai skiriamas lėšas. Rezultatas: Didžioji Britanija per metus kiekvienam piliečiui išleidžia vidutiniškai 2 231 dolerį, JAV – 5 635 dolerius.
Tačiau kalbama ne tik apie amerikietiško sveikatos apsaugos modelio netobulumą. Tyrimas sukelia šoką ir diskusijas, nes jis rodo nerimastingą tikrovę, tačiau neatskleidžia tokios padėties priežasčių. Regis, viską lemia gyvenimo būdas, pradedant mitybos sistema: amerikiečiai vartoja daug riebalų, cukraus, cholesterolio. Tai būdinga Amerikai, nes žmonės patys negamina, vis labiau pasitiki pramoniniu būdu pagamintais maisto produktais ir greito maitinimo sistema. Taigi vis daugiau gyventojų turi antsvorį.
Tačiau ir šis veiksnys nėra vienareikšmis. Didžiojoje Britanijoje paplitusi virtuvė labai primena amerikietiškąją. Be to, britai vartoja gerokai daugiau alkoholinių gėrimų. Taip diskusija nukrypsta į darbo veiksnį (trumpesnės atostogos ir ilgesnė darbo savaitė) bei stresus, susijusius su darbo intensyvumus bei neapibrėžtumu, kurį sukelia vis didėjanti konkurencija. Tačiau šiuo atveju analitikų nuomonės nesutampa. Kadangi nėra solidžių tyrimų (išskyrus tyrimus, susijusius su apykaitos procesų aktyvumo pokyčiais, kuriuos sukelia stresai), kyla pavojus, jog atgims politinėse, o ne mokslinėse laboratorijose sukurti fantazmai.
Galbūt tai susiję su tuo, kad amerikietiškoje sveikatos apsaugos sistemoje nėra ligų profilaktikos. Draudimo kompanijos pasirengusios 40 tūkstančių dolerių sumokėti už sunkiai sergančio diabetiko kojos amputaciją, bet ne už profilaktiką ir reguliarų lankymąsi pas gydytoją.