Ciūricho (Vokietija) universiteto profesorė Lindsej Tjornbul (Lindsay Turnbull) su kolegomis nustatė, kad saldžiavaisio pupmedžio (Ceratonia siliqua) sėklų masė, kuri dar senovėje tapo „karato” masės vienetu, visai nėra toks universalus matavimo vienetas, kaip yra priimta manyti.
Idėja, kad šie grūdai yra praktiškai identiški, tapo neginčijamu matavimo masės standartu dar prieš daugelį šimtmečių. Tačiau Ciūricho mokslininkams ši mintis sukėlė abejonių, ir jie nutarė tai patikrinti mokslo metodais. Mokslininkai surinko ir pasvėrė 550 grūdus nuo 28 saldžiavaisio pupmedžio ir apskaičiavo vidutinį nukrypimą nuo masės. Po to apskaičiavo kitų 63 medžių tą patį rodiklį. Gautas rezultatas parodė, kad skirtumas visais atvejais daugiau ar mažiau toks pat – apie 5%.
Kas gi privertė žmones pasirinkti būtent šio medžio sėklas kaip nuolatinio dydžio matą ? Tjornbul mano, kad tai buvo pasirinkta tik dėl patogumo, t.y. saldžiavaisio pupmedžio sėklos paprasčiausiai visada buvo po ranka. Šiai minčiai patvirtinti buvo atliktas paprastas suvokimo bandymas. Eksperimento dalyviams buvo pasiūlyta iš dviejų grūdų išrinkti sunkesnį. Išanalizavus tyrimo duomenis paaiškėjo, kad tyrimo dalyviai galėjo pastebėti svorio skirtumą tik tuo atveju, jei jis neviršydavo 5%. Tai reiškia, kad buvo gautas dydis kaip tik lygus grūdų masės išbarstymui. Tjornbul pažymėjo, jog žmogus visai galėjo pasirinkti ir kitą augalą, kurio „grūdai” galėjo tapti tiksliu svorio matu. O įsitikinimas, kas saldžiavaisio pupmedžio sėklų, kuriose nėra nieko ypatingo, masės tikslumas, yra ne kas kita kaip mitas.