Bankininkų ir bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos” (INVEGA) atstovų teigimu, šiuo metu smulkaus ir vidutinio verslo finansavimui yra sukurtos itin palankios sąlygos, kurios artimiausiu metu tikrai nesikeis.
Pirmą kartą Lietuvos banko atliktos komercinių bankų apklausos duomenimis, pastarąjį pusmetį labiausiai padidėjo būtent paskolų smulkiajam ir vidutiniam verslui paklausa.
Nuo 2002-ųjų iki šių metų balandžio valstybės garantijos jau suteiktos 728 paskoloms, kurias paėmė smulkaus ir vidutinio verslo subjektai. Bendra jų suma siekia per 213 mln. litų.
Klaipėdos regiono verslininkai kol kas valstybės garantuojamomis paskolomis domisi vangiai – pagal aktyvumą jie nusileidžia ne tik Vilniaus ir Kauno, bet ir Alytaus bei Panevėžio apskrityse registruotoms bendrovėms.
Daugiausia tokių paskolų išduodama medienos gaminių bei maisto pramonės projektams įgyvendinti, o paslaugų sektoriuje aktyviausiai reiškiasi viešbučių ir visuomeninio maitinimo įmonės bei autoservisų savininkai.
Daro klaidų
Pasak banko „Nord/LB Lietuva” Klaipėdos regiono mažmeninio verslo vadovo Vaido Vyšniausko, neretai pasitaiko, kad verslininkai ilgalaikį turtą įsigyja imdami trumpalaikes paskolas ar naudodami lėšas, atsiradusias dėl atidėtų atsiskaitymų su tiekėjais.
„Tai yra klaida. Tokius pinigus gali paprašyti greitai grąžinti, o tada verslininkas susidurtų su dideliais sunkumais, atsirastų likvidumo problema, nes ilgalaikio turto paprastai greitai parduoti nepavyksta”, – aiškino bankininkas.
Anot jo, investicijas į turtą reikia finansuoti ilgalaikiais kreditais. Juos galima pasiimti litais, eurais arba JAV doleriais. Pastaraja valiuta imti kreditus V. Vyšniauskas pataria tik toms įmonėms, kurios gauna pajamas doleriais.
„Bandyti išlošti iš valiutų kurso svyravimo yra labai rizikinga”, – perspėja V. Vyšniauskas.
Nekilnojamajam turtui ar naujiems automobiliams įsigyti bankai siūlo išperkamosios nuomos paslaugą. Automobilių parką verslininkai gali papildyti ir naudodamiesi veiklos nuomos paslauga. Tačiau pasibaigus tokiai sutarčiai automobilis lieka lizingo bendrovės nuosavybe.
Overdraftas, faktoringas…
Apyvartiniam kapitalui finansuoti smulkusis verslas gali naudotis nemažu kiekiu įvairių bankų paslaugų. Viena iš jų – kredito limitas (overdraftas), kuriuo šalies įmonės naudojasi itin dažnai.
„Ši bankų paslauga padeda verslininkui reikiamu momentu nepritrūkti pinigų. Iš anksto patvirtinus overdrafto limitą, bet kada net iš tuščios einamosios sąskaitos galima pasiimti sumą, kuri paprastai prilygsta 30 procentų praėjusio mėnesio įplaukų į sąskaitą. Tiesa, yra taikoma sąlyga, kad pasiskolintos lėšos turi būti per 30 dienų padengiamos iš einamųjų įplaukų”, – aiškina V. Vyšniauskas.
Nenorintiems kas 30 dienų grąžinti pasiskolintų pinigų, bankai siūlo overdrafto paslaugą su turto įkeitimu. Tokiu atveju kredito limitas paprastai suteikiamas iki dvejų metų.
Laikiniems apyvartinio kapitalo poreikiams subalansuoti bankai siūlo kredito linijos paslaugą. Ji patogi tuo, kad nėra konkretaus pinigų grąžinimo grafiko.
„Pirkėjams dažnai prašant atidėti atsiskaitymą už prekes, itin populiarėja faktoringo paslauga. Ji pagrįsta piniginių reikalavimų – sąskaitų faktūrų – pirkimu iš kliento. Ši paslauga padeda neįšaldyti apyvartinių lėšų, o klientams suteikiant mokėjimo atidėjimus – verslą padaryti konkurencingesnį”, – sako „Nord/LB Lietuva” atstovas.
Jis akcentuoja, kad bankai nesuperka blogų skolų – prieš suteikiant faktoringą debitorius yra įvertinamas.
„Faktoringu galima naudotis visada, išskyrus tą atvejį, kai pardavėjo ir pirkėjo pasirašytoje sutartyje tai draudžiama. Vadovaujantis verslo etika, apie faktoringą pirkėją informuoti reikėtų. Jei jis labai nenori, kad pardavėjas naudotųsi tokia paslauga, turėtų kilti klausimų dėl jo patikimumo. Tiesa, faktoringo paprastai nepageidauja didieji prekybininkai, nes dėl to mažėja jų skolinimosi reitingas”, – pasakojo V. Vyšniauskas.
Garantijos palengvina gyvenimą
Valstybės valdomos UAB „Investicijų ir verslo garantijos” Verslo plėtros skyriaus vadovas Audrius Zabotka primena, kad smulkaus ir vidutinio verslo subjektai, imdami paskolą apyvartinėms lėšoms arba investicijoms, gali gauti valstybės garantijas.
„Garantijos yra suteikiamos Lietuvoje veikiančioms, iki 100 darbuotojų turinčioms savarankiškoms įmonėms. Šis reikalavimas reiškia, kad didelė įmonė joje gali valdyti tik iki 25 procentų akcijų”, – aiškino A. Zabotka.
INVEGA bankams garantuoja iki 50 proc. pirmos paskolos apyvartinėms lėšoms sumos ir iki 80 proc. – investicinės paskolos. Maksimali garantuojamos paskolos suma – 2 mln. litų. Jei paskola imama Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų finansuojamam projektui įgyvendinti – garantija teikiama iki 3 mln. litų sumai.
„Paskola, kuriai suteikiama valstybės garantija, negali būti naudojama neremtinai veiklai pradėti – prekybai, azartiniams lošimams ir kitoms Vyriausybės sprendimu numatytoms veikloms. Taip pat paskolos negalima naudoti žemės ūkio produktų gamybai, darbo užmokesčiui, mokesčiams mokėti bei akcijoms ir kitiems vertybiniams popieriams įsigyti”, – sako INVEGOS atstovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad minimalus paskolos gavėjo indėlis į projektą, kuriam imama paskola su INVEGOS garantija, turi siekti 20 proc.
Anot A. Zabotkos, kiekvienam verslo subjektui, kuris gavo valstybės garantiją iš banko imamai paskolai, INVEGA kompensuoja iki 50 proc. bankui sumokėtų palūkanų, bet jos negali viršyti 5 proc. Palūkanos nekompensuojamos tik paskoloms, skirtoms ES remiamiems projektams įgyvendinti. Iki šių metų balandžio INVEGA jau kompensavo beveik 4,86 mln. litų palūkanų.
Klaipėdiečiai – pasyvūs
Iki šių metų balandžio INVEGA bankams garantavo už 728 paskolas, kurių bendra suma siekia 213 mln. litų. Įgyvendinus visus projektus, kuriems yra paimtos šios paskolos, turėtų būti sukurta apie 3 500 naujų darbo vietų. Šiems metams Vyriausybė bendrovei INVEGA nustatė 110 mln. litų įsipareigojimų limitą.
Iki praėjusių metų pabaigos INVEGA daugiausia paskolų garantavo Kauno apskrityje registruotoms bendrovėms (21,5 proc.), antroje vietoje atsidūrė Vilniaus apskritis (19,1 proc.). Klaipėdos regionas (9,9 proc.) nusileidžia Alytaus bei Panevėžio apskritims – atitinkamai po 13,8 ir 12,5 proc. valstybės garantuotų paskolų dalies.
Dažniausiai skolinasi medienos dirbinius gaminančios įmonės (18,6 proc. ), maisto pramonėje dirbantys verslininkai (15 proc.) bei lengvosios pramonės (11,7 proc.) ir baldų gamintojai (10,1 proc.). Paslaugų sektoriuje aktyviausiai reiškiasi viešbučių ir visuomeninio maitinimo paslaugas teikiantys verslininkai (24,1 proc.), autoservisai (23,7 proc. ) ir reklama, kompiuteriais bei leidyba užsiimančios bendrovės (18,7 proc.).