Lietuvos pramonininkai pastebi, kad trečiai kadencijai perrinkto Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos kalbos apie galimą Lietuvos ir jo vadovaujamos šalies ekonominių santykių atšalimą kol kas liko tik žodžiais.
Nors Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai tvirtina, kad politika ekonominiams santykiams kol kas netrukdo, Klaipėdos uoste pasigendama aiškumo dėl baltarusiškų trąšų eksporto.
„Pasaulis neapsiverstų”
Žinia, trečiąkart Baltarusijos prezidentu perrinktas A. Lukašenka pareiškė, kad jo režimą kritikuojančios šalys gali labai skaudžiai nukentėti. Esą baltarusiškų prekių eksporto dėka Lietuva ir Latvija gauna apie 30 proc. savo nacionalinių biudžetų pajamų.
Prabėgus mėnesiui po A. Lukašenkos inauguracijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai teigia jokių pokyčių ekonominiuose santykiuose su Baltarusija nepastebintys.
„Kol kas politika ekonomikai netrukdo. Kitokia situacija susiklostytų, jei Europos Sąjunga būtų paskelbusi sankcijas Baltarusijai. Dabar apsiribota tik politinėmis deklaracijomis Europos Parlamente ir kitose institucijose”, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Gintaras Morkis.
Anot jo, birželį Soligorske bus surengtas Baltarusijos ir Lietuvos verslininkų forumas, kurį inicijuoja kaimyninė šalis. Jis bus atsakas į sėkmingą analogišką renginį, vykusį Klaipėdoje. Pasak G. Morkio, po šio forumo suintensyvėjo prekių apyvarta tarp Lietuvos ir Baltarusijos.
„Ekonominiai santykiai su Baltarusija turi intensyvėti, nes dar nėra išnaudojamas visas jų potencialas. Yra galimybių didinti eksportą, investicijas, nes Baltarusija yra vienas iš patogiausių kelių į Rusijos rinką. Tačiau net jei ir būtų įvestos kokios nors sankcijos Baltarusijai, pasaulis mums neapsiverstų”, – sako G. Morkis.
Trūksta aiškumo
Tuo metu didžiausios Klaipėdos uosto operatorės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) generalinio direktoriaus Valentino Greičiūno teigimu, uoste trūksta aiškumo dėl baltarusiškų trąšų tranzito.
„Turime sutartį su kalio trąšų gamykla, tačiau ji vykdoma tik patenkinamai. Visgi viščiukai skaičiuojami rudenį. Tikiuosi, kad šalies užsienio politika nepakenks Klaipėdos uosto darbui”, – sako V. Greičiūnas.
Pernai Klaipėdos uoste iš viso buvo perkrauta 21,8 mln. tonų krovinių. Iš jų baltarusiški sudarė 3,5 mln. tonų. Visus juos į Klaipėdą atgabeno bendrovė „Lietuvos geležinkeliai”, pernai pervežusi 49,3 mln. tonų krovinių.