Kultūrinės veiklos vadybos studentai teigia, jog jų specialybės žmonės labai išsiskiria iš kitų. „Kiekvienas yra originalus ir individualus. Čia mažai tylių, bijančių parodyti save”, – vienbalsiai tvirtino pašnekovai.
„Kultūrinės veiklos vadybos specialybė Klaipėdos kolegijoje (KLK) atsirado neatsitiktinai. Prieš trejus metus buvo atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, jog kūrybingų ir aktyvių žmonių, turinčių vadybos žinių, mūsų miestui iš tiesų trūksta, – teigė KLK socialinės pedagogikos katedros vedėja Silva Rupkuvienė.
– Kultūrinės veiklos vadyba pajūrio regione dėstoma tik KLK. Taip pat tokius specialistus rengia Vilniaus kolegija, Kauno technologijos universitetas.”
Pavasarį aukštojo neuniversitetinio mokslo diplomą gaus pirmieji šios specialybės KLK absolventai.
Baigę kultūrinės veiklos vadybą studentai galės dirbti vadybininkais, renginių organizatoriais ir pan.
S. Rupkuvienės teigimu, būsimieji specialistai mokosi vadybos, rinkodaros pagrindų, apskaitos ir finansų, verslo teisės, personalo vadybos, paslaugų kokybės vadybos, radijo bei televizijos laidų vadybos.
Studijų metu atliekamos keturios 2-6 savaičių praktikos. Jų metu studentai sužino, kaip tvarkoma kultūros srities dokumentacija, kaip atliekama finansinė apskaita, kartu su praktikos vadovais organizuoja renginius. Paskutinės praktikos metu jie įgyvendina savo projektą.
„Turime nemažai partnerių. Tai Klaipėdos koncertų salė, Žvejų rūmai, Jūrų muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Dramos bei Muzikinis teatrai, biblioteka ir kt. įstaigos, tad studentai turi galimybių išmėginti savo žinias”, – sakė S. Rupkuvienė.
Antro kurso pabaigoje studentai renkasi specializaciją – etnokultūrinės veiklos vadybą arba muzikinės veiklos vadybą.
Kasmet į šią specialybę priimama po trisdešimt studentų, kurie yra išlaikę reikalaujamus egzaminus. Įstoti nėra labai sunku, tačiau stojamojo balo vidurkis kasmet vis gerėja. Katedros vedėjos teigimu, šitokius vidurkius turintys studentai įstoja ir į universitetus.
Į šią specialybę, anot pašnekovės, stoja žmonės, turintys gebėjimų vesti renginius, nejaučiantys scenos baimės, mokantys bendrauti, pasitikintys savimi.
„Norintieji čia studijuoti ir ateityje dirbti tokio pobūdžio darbą turi būti ne tik energingi, bet ir kūrybingi. Žmogus privalo nebijoti aktyviai reikštis, daryti viską, kad jį pastebėtų. Paprastai čia stoja jaunuoliai, kurie dar mokydamiesi mokykloje organizuodavo renginius. Dauguma būsimųjų kultūrinės veiklos vadybos specialistų išsiskiria tuo, kad jie yra gerokai aktyvesni už kitų specialybių studentus, dalyvauja studentiškoje saviveikloje, organizuoja įvairius renginius”, – teigė S. Rupkuvienė.
„Įstoti čia nėra sunku, tik studentai neprasimuš, jei nebus komunikabilūs, šilti, bendraujantys, iškalbingi ir aktyvūs. Man labai patinka, kad paskaitos čia nėra vien teorinės”, – sakė šiemet šauniausio Klaipėdos aukštųjų mokyklų fukso vardą pelnęs KLK pirmakursis Marius.
„Planuoju savo ateitį sieti su darbu kultūros srityje, norėčiau tapti laidų vedėju ar pan. Jau stodamas turėjau nemažai informacijos apie tai, kas manęs laukia šiame darbe. Žinau – tai mano sfera. Studijuoti įdomu ir kol kas nesunku, tačiau mokytis reikia ne tik per sesiją”, – pasakojo pirmakursis Robertas.
„Stodama čia, tiksliai žinojau, ko noriu. Mano pasirinkimų sąraše ir buvo vien kultūrinės veiklos vadyba. Organizacinė veikla mane labai domino, o be to, tikėjausi čia sutikti daug bendraminčių, su kuriais būtų smagu bendrauti ne tik kolegijoje, bet ir laisvalaikiu”, – pasakojo pirmakursė Greta.