Latvija gyvena ledo rituliu. Gegužės 5 dieną Rygoje prasidėjęs pajėgiausių pasaulio ledo ritulio rinktinių čempionatas finišuos gegužės 21-ąją.
Planetos ledo ritulio čempionato generalinis direktorius, kadenciją baigęs Latvijos prezidentas Guntis Ulmanis pažymėjo, kad Ryga yra visiškai pasirengusi pasaulinio masto įvykiui.
Ypatingos saugumo priemonės
Ulmanis patenkintas tuo, kad deramai sutvarkyti klausimai, susiję su ledo ritulio čempionato dalyvių ir svečių saugumu. Tvarką Latvijos sostinėje prižiūri sustiprintos valstybinės policijos pajėgos, iš kitų miestų į šalies sostinę komandiruoti teisėsaugos pareigūnai, o Rygos centrinėje dalyje įrengtos kelios dešimtys vaizdo kamerų. Vaizdo kameros stebi ledo ritulio aistruolius ir sporto rūmuose.
„Su sauga susijusiais klausimais esame demokratiški. Būti sirgaliu – tai gyvenimo stilius. Jeigu aistruolis nusivelka marškinius arba guli ant laiptų, ir tai nesukelia jokios grėsmės aplinkiniams, prašyčiau pareigūnus būti lojalius”, – sakė Ulmanis.
Čempionato generalinį direktorių labiau baugina į arenas įnešami pavojingi daiktai. Latvijos teisėsaugos institucijos kelias dienas prieš čempionato pradžią sudarė sąrašą daiktų, kurių negali į arenas neštis sirgaliai. Į sąrašą įtraukti ir tokie daiktai, kurie lyg ir neturėtų kelti grėsmės aplinkiniams, – tai radijo imtuvai, fotokameros su dideliais objektyvais, videokameros, magnetofonai, skėčiai ir tokie aistruolių mėgstami atributai kaip trimitai ir būgnai.
Suvenyrai – iš užsienio
„Alkoholis ir sportas – nesuderinami dalykai”, – prieš čempionatą kalbėjo Ulmanis. Todėl čempionato direkcija nutarė, kad per rungtynes rūmuose alkoholiniais gėrimais būtų draudžiama prekiauti. Rygos „Skonto” rūmų administracija tokiai nuostatai pritarė, o naujosios „Rigos” arenos vadovai tam priešinasi. Policija reikalauja, kad rūmuose nebūtų prekiaujama ir alumi. Dėl to neretai kyla konfliktų. Taip anksčiau per rungtynes vienas sirgalius apipylė alumi kitą, dėl to kilo muštynės tribūnoje. Įsisiautėjusiesiems raminti buvo iškviestos papildomos policijos pajėgos.
Prekyba suvenyrais per kiekvieną pasaulio ledo ritulio čempionatą yra panaši, mat suvenyrus į šalį atveža tarptautinė kompanija. „Jeigu norėtume prekiauti savo suvenyrais, reikėtų mokėti milžiniškus mokesčius, – papasakojo Ulmanis. – Tai ekonomiškai labai nerentabilu, nes suvenyrus reikėtų atiduoti veltui ir dar primokėti”.
Latvijos žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad už išskirtinę teisę prekiauti pasaulio čempionato suvenyrais Šveicarijos įmonė „Oshsner” sumokėjo šešiaženklių skaičių sumą.
Sirgaliams pasiūlyta net 280 įvairių prekių. Pirmenybių suvenyrai išsiskiria brangumu: pliušinis bebras, Rygoje vykstančio pasaulio čempionato simbolis, kainuoja 20 latų (beveik 100 litų), marškinėliai – 15-20 latų, karameliniai saldainiai, sudėti į metalinę dėžutę, primenančią ritulį, – 3,99 lato.
Milžiniškas kainų šuolis
Pasaulio čempionatui rengėsi ir Latvijos sostinės viešbučiai. Čempionato metu Rygoje nakvynes kainos pašoko net 2-3 kartus. „Viešbučiai privalo peržiūrėti kainų politiką, nes per čempionatą jie gali likti tušti, kainos pakeltos neadekvačiai, todėl aistruoliai mieliau nakvos lauke, paruoštuose palapinėse, o tuos 200 latų panaudos kitiems tikslams”, – pažymėjo Ulmanis.
Ekspertų manymu, ir pasibaigus varžyboms viešbučiai stengsis laikytis vienodos kainų politikos ir negrįžti prie ankstesnių, iki pasaulio čempionato buvusių kainų. Vargu ar bus galima rasti nakvynę Rygoje už 15-20 latų kaip anksčiau.
Estijos Pernu miesto viešbučių savininkai, sužinoję, jog jų kolegos Rygoje gerokai pakėlė nakvynės kainas, nutarė sirgalius apgyvendinti
savo mieste. Estai net parūpino transportą, kuriuo sirgaliai nuvežami į nakvynės vietą, o iš ryto atvežami į Rygą. Šia situacija nesuskubo pasinaudoti Šiaulių ir Panevėžio viešbučių savininkai, nors pagal atstumą šie Lietuvos miestai yra arčiau Rygos nei Pernu.
Nekantriai čempionato laukė ir Rygos taksi firmų savininkai. Saugumo sumetimais mašinų negalima statyti netoli arenų. Nepadaryta išimtis net šalies vadovės Vairos Vykės-Freibergos automobiliui. Todėl vienintelė transporto priemonė, kuria bus galima atvykti, yra taksi.
Specialiaus maršruto troleibusu sirgaliai privežami prie sporto rūmų, kur vyksta varžybos.
„Per ankstesnius pasaulio čempionatus reikėjo kiek paėjėti, kad patektum į sporto arenas, o Rygoje to daryti nereikės”, – pažymėjo Ulmanis.
Neregėtas ažiotažas
Tai pirmas per ledo ritulio istoriją pasaulio čempionatas, kai abi arenos yra viename mieste, o atstumą neskubant galima nueiti per 15 minučių. Kad miesto svečiai geriau orientuotųsi mieste, įrengti specialūs vaizdinės informacijos stendai.
Bilietus į rungtynes pradėta pardavinėti praėjusių metų rugsėjo 3 dieną. Per pusantros valandos buvo parduoti visi bilietai į Latvijos ekipos varžybas. Dar po dviejų valandų nebeliko bilietų, kurie suteikė teisę stebėti finalą, varžybas dėl trečiosios vietos bei pusfinalius ir ketvirtfinalius. Bilietai dingo žaibiškai, nors į šį čempionatą jie gerokai brangesni nei Čekijoje ir Austrijoje. Bilietai kainavo 19, 24 ir 29 latus, o į finalą – net 123 latus. Tokį ažiotažą galima paaiškinti tuo, kad į kiekvienas „Rigos” arenoje (joje telpa 10 500 žiūrovų) vykstančias varžybas tik 2915 sėdimų ir 200 stovimų vietų bilietų buvo parduodama viešai. Kiti buvo platinami per išankstinius užsakymus. Todėl nieko nebestebina ir tai, kad į pasaulio ledo ritulio finalą bilietų kainos juodojoje rinkoje siekia net 300-500 latų.