Vilniaus „Sakalų” gynėjas Martynas Gecevičius nekliedi NBA, o viliasi, kad šią vasarą Lietuvos jaunių krepšinio rinktinė Europos pirmenybėse pateks tarp stipriausių komandų
Prieš metus Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) debiutavęs Vilniaus „Sakalų” gynėjas Martynas Gecevičius šį sezoną labai pagerino savo rodiklius ir pelnė komandos vyriausiojo trenerio Lino Šalkaus pasitikėjimą. Prieš naujuosius metus Vilniaus klubą palikus pagrindiniam ekipos įžaidėjui Rolandui Skaisgiriui, gegužės 16 dieną pilnametystės sulauksiantis Gecevičius užėmė jo vietą startiniame „Sakalų” penkete. Šį sezoną per LKL rungtynes Gecevičius per 19 minučių pelnydavo 9,7 taško (praėjusiais metais šie rodikliai buvo atitinkamai 7,8 ir 2,6 – aut.). Šį sezoną per 100 rungtynių sužaidęs gynėjas vasarą ir vėl beveik neturės atostogų. Gegužės 18 dieną Palangoje prasideda pirmoji Lietuvos jaunių rinktinės stovykla, o komandos lyderis Gecevičius iš liepos 7-28 dienomis Graikijoje vyksiančių Senojo žemyno pirmenybių tikisi daugiau negu pernai iškovotos 9 vietos.
Įgijo pasitikėjimo
– Pastaraisiais metais „Sakalų” ekipa nuolat patekdavo tarp keturių pajėgiausių LKL ekipų, tačiau šį sezoną jums nepasisekė. Kodėl?
– Visą praėjusį sezoną žaidėme beveik nekeisdami komandos sudėties, o šiemet sezono metu pasikeitė 6 žaidėjai. Dėl šios priežasties mums šiek tiek stigo darnumo, nebuvo to tikrojo žaidimo. Sezono pabaigoje pasijutome labai nuvargę, pritrūko meistriškumo. Su „Nevėžiu” turėjome lygiai galimybių laimėti ketvirtfinalio seriją. Per trečiąsias serijos rungtynes leidome „Nevėžio” ekipai įsibėgėti, o paskui jos nebepasivijome.
– Tavo statistiniai rodikliai labai pagerėjo „Sakalų” komandą palikus Rolandui Skaisgiriui. Ar jam pasitraukus sulaukei daugiau Lino Šalkaus pasitikėjimo?
– Kai Skaisgirys paliko komandą, sumažėjo gynėjų. Sezono pradžioje „Sakalai” turėjo Tomą Rakauską, Skaisgirį ir Eligijų Redecką, jie aikštėje praleisdavo didžiąją laiko dalį. Tačiau komandą palikus Rakauskui ir Skaisgiriui, joje liko Redeckas, Mindaugas Reminas, Justas Kaziliūnas ir aš. Treneris man leido žaisti, o aš dariau tai, ką moku, ir tie vidurkiai automatiškai pakilo. Kai aikštėje praleidi daugiau laiko, daugiau ir nuveiki. Kelias rungtynes iš eilės sužaidžiau neblogai, treneris ėmė pasitikėti ir dažniau leisti į aikštelę.
– Ką šį sezoną tau pavyko labiausiai patobulinti?
– Ėmiau dažniau veržtis prie krepšio – pernai tai darydavau gana retai. Pavyko pagerinti gynybą bei taiklumą, išmokau staigiau atakuoti krepšį. Dažniau veržtis po krepšiu treneris liepdavo ir anksčiau, tačiau aš labiau pasikliaudavau tritaškiais bei metimais iš vidutinio nuotolio. Ėmęs dažniau veržtis įsitikinau, kad atakuojančiajam gynėjui to labai reikia. Šį sezoną aikštėje jaučiuosi drąsiau negu pernai – vis dėlto LKL rungtyniauju antrą sezoną.
– Komandoje yra penki kiek labiau patyrę krepšininkai, o visi likusieji – jauni. Kaip sutariate su vyresniaisiais?
– Bendraudami su vyresniais žaidėjais nepatiriame jokių sunkumų. Visi jie – normalūs žmonės, ir atmosfera ekipoje iš tiesų buvo labai gera. Nebuvo jokių nesąmonių, pykčio. O iš jaunų žaidėjų treneriai reikalauja daug daugiau ir, žinoma, mes gauname daugiau velnių negu vyresni žaidėjai. Manau, tai normalu, nes treneris nori iš mūsų išreikalauti, kad kuo greičiau pasiektume tą aukštą lygį. Jis tam ir pasirinko jaunų žaidėjų – kad galėtų padėti jiems tobulėti.
BBL – nenaudingos varžybos
– Prieš LKL ketvirtfinalius su Lietuvos jaunių rinktine dalyvavai tarptautiniame turnyre Manheime. Kokį įspūdį paliko šis turnyras?
– Jame dalyvavo beveik visos geriausios Europos komandos, atvyko Kanados, JAV, Kinijos ir Australijos rinktinės. Be abejo, ne visos ekipos buvo geriausios sudėties, nes ne visi klubai išleido savo žaidėjus. Italijos rinktinė neatsivežė kelių žaidėjų, Kroatijos komandoje trūko vieno krepšininko, kitose rinktinėse taip pat trūko kelių žaidėjų, tačiau manau, kad turnyro lygis dėl to labai nenusmuko. Žinoma, jei į Manheimą būtų atvykę visi žaidėjai, vaizdas būtų šiek tiek kitoks.
Europos čempionate, manau, viskas bus gerai. Prieš metus jame likome devinti, tačiau šiemet, tikiuosi, pelnysime geresnę vietą. Rinktinės branduolys turėtų išlikti tas pats, galbūt prisidės keli 1989 metais gimę krepšininkai bei vienas kitas 1988-ųjų gimimo.
– Ar galėtum palyginti BBL ir LKL rungtynes?
– Komandoje kalbamės, kad stimulas žaisti yra nebent su „Ventspilio” ir „Barons/LU” ekipomis. Būtų daug įdomiau žaisti keturis LKL čempionato ratus, negu važiuoti į Latviją, Estiją. Lietuvoje krepšinio lygis aukštesnis – tas pats „Nevėžis”, „Šiauliai”, „Neptūnas” yra stipresnės komandos negu antroji, trečioji, ketvirtoji latvių ir kelios estų ekipos. Ten krepšinio lygis prastesnis negu Lietuvoje, o nuvažiavę į Latviją ar Estiją prisitaikome prie jų komandų ir patys pradedame žaisti panašiai kaip jie. Žinoma, šiais laikais visi moka žaisti krepšinį, tai įrodė „Nevėžis”, nugalėjęs „Lietuvos rytą”, tačiau aš manau, kad Lietuvos krepšinis yra daug aukštesnio lygio negu latvių ar estų.
Europoje – įdomiau
– Buvęs tavo komandos draugas Renaldas Seibutis neseniai padavė paraišką į NBA naujokų biržą. Ar NBA yra tavo ateities tikslas, ar labiau būtum linkęs žaisti Europoje?
– Manau, Seibutis nori pasirodyti bei pasireklamuoti, o po kurio laiko paraišką atsiims. Prieš metus lygiai taip pasielgė Paulius Jankūnas. Aš pats apie tokius dalykus dar apskritai negalvoju. Neseniai žiūrėjau praėjusio dešimtmečio NBA finalus, kuriuose Čikagos „Bulls” su Michaelu Jordanu kovojo prieš Jutos „Jazz”. Tuomet NBA buvo visiškai kitoks krepšinis negu dabar. Amerikiečiai iš krepšinio padarė verslą. Macijauskas nuvažiavo ir visą sezoną sėdėjo ant suolo, Jasikevičiui ten taip pat sekasi ne per geriausiai – treneriai neleidžia jam rungtyniauti. Manau, NBA yra labai daug niuansų, kurie žaidėjams nėra palankūs. Europai rūpi krepšinis, o NBA rūpi pinigai. Jeigu žiūrovai į varžybas ateina pavalgyti, tai viską ir pasako. Mane nuo mažų dienų labiau traukia Europa. Eurolygos komandos yra gana stiprios, krepšinis čia tikrai aukšto lygio. Gal ir būtų įdomu patekti į NBA – ten žaidžia geriausi pasaulio krepšininkai, tačiau mane vis tiek labiau traukia Europa.
– Šį sezoną sužaidei per šimtą rungtynių. Ar nejauti nuovargio?
– Nuo LKL sezono pabaigos jau praėjo savaitė, per ją truputį pailsėjau, tačiau 100 rungtynių per sezoną tikrai nėra mažai. Praėjusią vasarą grįžęs iš Europos čempionato praleidau beveik visą fizinio pasirengimo stovyklą, todėl kartais pritrūkdavo jėgų – neretai per savaitę tekdavo sužaisti 4-5 rungtynes.
– Kokie tavo artimiausi planai?
– Liko „Sostinės” taurės varžybų finalai, o gegužės 18 dieną Palangoje prasidės pirmoji Lietuvos jaunių rinktinės stovykla.