Prieš pusantrų metų Klaipėdos savivaldybės taryba nusprendė, kad uostamiestyje gali atsirasti gyvūnų kapinės, tačiau jų vis dar nėra.
Teigiama, kad įrengti gyvūnų kapines savivaldybei būtų per brangu, todėl laukiama, kad kas nors jas įrengtų privačia iniciatyva.
Kol kas gyvūnų šeimininkams lieka savo nugaišusius augintinius arba užkasti kur nors savo žemėje, arba atiduoti utilizuoti.
Degina nemokamai
Neretai, neturėdami kur dėti nugaišusių augintinių, žmonės kreipiasi į gyvūnų globos tarnybą „Nuaras”.
Tarnybos administratorė Irina Lebedeva neslėpė, kad nugaišę gyvūnai vežami į Rietavą utilizuoti.
Sužinoję, kad jų augintinius „Nuaro” darbuotojai gali tik nuvežti sudeginti, kai kurie klaipėdiečiai atsisako tokios paslaugos.
Tačiau nemažai žmonių, nematydami kitos išeities, atiduoda savo nugaišusius gyvūnus „Nuarui”.
Į šią tarnybą žmonės savo nugaišusius gyvūnus atveža ne tik iš uostamiesčio, bet ir iš Palangos bei Kretingos.
Žmonės, kurių gyvūnai nugaišo, į „Nuarą” gali kreiptis visą parą telefonu 31 40 40.
Jeigu reikia, gyvūnų lavonėlius „Nuaro” darbuotojai paima ir iš namų. Klaipėdos miesto gyventojams ši paslauga teikiama nemokamai. Už tai sumoka Klaipėdos savivaldybė iš už gyvūnų laikymą surinktų lėšų.
Už nugaišusių gyvūnų gabenimą į Rietavą taip pat neimamas mokestis.
„Prašome tik paaukoti mūsų tarnybai, kas kaip gali: ar maistu, ar pinigais”, – teigė I.Lebedeva.
Kartais, atvežę utilizuoti nugaišusį šeimos draugą, žmonės „Nuare” suranda naują augintinį. „Nuare” nuolat šeimininkų laukia daugybė šunų ir kačių.
Svarbu neišmesti
Veterinarijos gydytoja Liuda Gricienė neretai mato gyvūnų netenkančių žmonių skausmą. Jeigu gyvūnui siūloma atlikti eutanaziją, nes jis serga nepagydoma liga, šeimininkams tenka ilgai svarstyti, kol pasiryžta leisti tai padaryti.
Ne mažiau skausminga daugeliui būna ir vėliau, kai reikia apsispręsti, ką su užmigdytu gyvūnu daryti: palaidoti patiems ar palikti veterinarijos klinikoje.
„Dažniau klinikoje užmigdytus gyvūnus žmonės palieka pas mus, tačiau neretai tai padaro su skaudama širdimi.
Pas mus paliktus nugaišusius gyvūnus paima „Nuaras” ir vėliau nuveža į Rietavą sudeginti. Taip žmonėms ir pasakome, nes jiems labai rūpi, kas bus su paliktu jų gyvūno lavonėliu. Žmonėms svarbu, kad jų gyvūnai nebūtų išmetami į konteinerius”, – pasakojo L.Gricienė.
Aiškinosi policijai
L.Gricienė įsitikinusi, kad atsiradus gyvūnų kapinėms ne vienas klaipėdietis mielai jose laidotų savo nugaišusius augintinius.
„Gyvūnų kapinės turėtų būti kuklios. Nemanau, kad reikėtų ant gyvūnų kapo nešti gėlyčių arba kaip nors pažymėti kapus”, – svarstė pašnekovė.
Dabar žmonės savo nugaišusius gyvūnus gali palaidoti tik savame žemės sklype.
Tačiau kadangi ne visi klaipėdiečiai turi savo žemės, nugaišę gyvūnai yra pakasami parkuose, skveruose, miškuose. Dėl to kartais atsitinka kurioziškų situacijų, kurias gydytojai papasakoja patys gyvūnų augintojai.
„Esu girdėjusi, kaip skverelyje bekasančius kapą augintiniui žmones pastebėjo policininkai.Būna ir taip, kad nugaišusius augintinius žmonės pakasa nelabai giliai. Juos iškasa kiti gyvūnai”, – pasakojo L.Gricienė.
Pati ne vieną augintinį namuose auginanti gydytoja sakė, kad jai problemų, kur palaidoti nugaišusius savo gyvūnus, nėra. Ji juos laidoja savame sklype.
Dobermanui – ąžuoliukas
Klaipėdiečiai, gyvenantys butuose, kiekvieną mėnesį moka mokesčius už registruotus savo augintinius: po 3 Lt už katę ir po 5 litus už šunį.
Įregistruojant augintinį mokamas ir vienkartinis mokestis: 5 litai už katę ir 10 Lt už šunį.
Balandį buvo įregistruota 112 šunų ir trys katės. Taigi už gyvūnus surenkama nemaža mokesčių, tačiau jie nepanaudoti gyvūnų kapinėms įrengti.
Viešosios įstaigos Gyvūnų registravimo centro veterinarijos gydytoja – administratorė Christina Arutiunian mano, kad jeigu gyvūnų šeimininkai paprašytų, už surinktus pinigus Klaipėdoje tikrai būtų įrengtos kapinės jų augintiniams.
Ji pati, jeigu gautų finansavimą, mielai įgyvendintų šią idėją.
„Labai seniai galvoju, kad reikėtų įrengti gyvūnų kapines. Tačiau siūlyčiau vietoj to, kad žmonės prie nugaišusių gyvūnų kapų statytų paminkliukus, pasodinti medelius ir ant jų pritvirtinti lenteles su augintinių vardais. Taip atsirastų gražus parkelis ir gyvūnai būtų įamžinti”, – dalijosi idėja Ch.Arutiunian.
Gyvūnų kapinės pašnekovei – aktualu. Šiuo metu du šunis ir dvi kates auginanti gydytoja sakė, kad prieš pusmetį jai teko atsisveikinti su mylimu dobermanu. Nugaišusį augintinį ji įamžins kaip tik taip, kaip siūlo ir kitiems klaipėdiečiams – rudenį pasodins ąžuoliuką.
Nori iniciatoriaus
Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus sakė, kad idėjų Klaipėdoje įrengti gyvūnų kapines būta. Tačiau laukiama, kol kas parodys iniciatyvą ir imsis šią mintį įgyvendinti.
Jeigu bus norinčių steigti gyvūnų kapines, žadama numatyti ir vietą joms.
„Tokios kapinės gali atsirasti už Klaipėdos ribų. Žinoma, žiūrėtume, kad įrengiant gyvūnų kapines būtų laikomasi visų sanitarinių reikalavimų. Svarbu, kad būtų iniciatorius, kuris jas įrengtų”, – sakė A.Šimkus, pritariantis gyvūnų kapinių atsiradimui.
Iniciatyva steigti gyvūnų kapines jau buvo parodyta. Bendrovė „Nutrūkusi styga” buvo užsimojusi tokias kapines įrengti, tačiau ši iniciatyva nesulaukė paramos nei Klaipėdos savivaldybėje, nei Apskrities viršininko administracijoje.