Darbo kambarys dar palyginti neseniai buvo tiesiog privalomas kiekvieno inteligento namuose, o dabar dažniausiai pasitenkinama darbo vieta bendrame kambaryje, kuriame taip pat žiūrimas televizorius, geriama kava ir pan.
Darbo kabineto istorinės šaknys veda į XVIII amžiaus namų bibliotekas, kurios dažniausiai būdavo tik šeimininko valdos. Čia, be gausybės knygų, būdavo laikomi svarbūs šeimos dokumentai, brangenybės, šeimininkas su svečiais aptardavo svarbius jiems reikalus, diskutuodavo įvairiomis temomis.
XIX amžiuje namuose atsirado darbo kabinetai. Pasikeitus tradicijoms, bibliotekose imta ir muzikuoti, žaisti kortomis. Tuomet šeimininkas persikraustė į kitą, mažesnį kambarį, kur ramiai, netrukdomas galėjo skaityti, rašyti, spręsti ekonomines užduotis. Kabineto centre stovėdavo rašomasis stalas ir krėslas, būtinas atributas – įspūdingas sieninis laikrodis, neretai – ir židinys. Kabinete stovėdavo ir keletas krėslų šeimininko svečiams. Klasikinio kabineto vienas svarbių baldų – sekreteras, kuriame būdavo saugomi testamentai, kiti svarbūs dokumentai, pinigai, laiškai.
Šiais laikais darbo vieta dažniausiai įrengiama viename iš bendrų kambarių. Tam labai tinka senas istorines tradicijas turintis baldas – sekreteras, kurį sudaro knygų spinta ir ištraukiamas arba atlenkiamas rašomasis stalas. Prie jo patogu dirbti, o jį uždarius sekreteras tampa elegantišku svetainės ar miegamojo baldu.
Turintieji galimybę įsirengti atskirą darbo kabinetą jame ne tik dirba, bet ir ilsisi. Kiekvienas žmogus turi savo darbo kabineto viziją, bet pagrindinis baldas – rašomasis stalas, taip pat knygų spinta. Tačiau dabar jame tinka ir poilsio zonai būtini baldai: sofa, krėslai, žurnalinis staliukas. Interjero specialistai teigia, kad darbo kabinete labai dera ant sienų pakabinti kabineto šeimininko diplomai, sertifikatai, kilimą karjeros laiptais liudijančios nuotraukos. Darbo kabinetui ypatingą atmosferą suteikia šeimininko pomėgių atributai: suvenyrai iš apkeliautų šalių, dailės kūriniai, sportinių varžybų trofėjai.