Priverstinis proto lavinimas – kol kas utopija

Dėl to, ar reikėtų Lietuvoje įteisinti privalomą vidurinį mokymąsi iki 18-os metų, diskutuota ne kartą, pastaruoju metu ši tema vėl gvildenama. Parlamentarės Marijos Aušrinės Pavilionienės siūlymui priimti Konstitucijos pataisą dėl privalomo mokymosi iki 18 metų pagrindiniai Seimo komitetai bei Švietimo ir mokslo ministerija nepritarė. Manoma, kad tokia Konstitucijos pataisa gali būti „popierinė”.

Vaikai nebūtų rūšiuojami

„Jei būtų priimta tokia Konstitucijos pataisa ir vaikams būtų privalomas mokymasis ne iki 16-os, bet 18-os metų, mažiau jaunimo migruotų į užsienį, sumažėtų nusikaltėlių, daugiau būtų raštingų žmonių”, – „Kauno dienai” sakė Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė. – Dabar nuolat daugėja mokinių, paliekančių mokyklas, jie neturi pagrindinio išsilavinimo pažymėjimo, mažai jaunuolių tęsia mokslą”.

Parlamentarės teigimu, Lietuvoje, palyginti su Europos Sąjungos (ES) vidurkiu, yra mažiau jaunesnių kaip 19 metų asmenų, kurie turi vidurinį išsilavinimą.

Pateikdama Konstitucijos pataisos projektą liberaldemokratė teigė mananti, kad įtvirtinus tokį esminį Konstitucijos siekinį vaikai nebūtų rūšiuojami, turėtų lygias galimybes mokytis, o blogiau besimokantieji po aštuonių ar devynių klasių „neatsisijotų”.

„Metus iki pilnametystės praleisdami mokykloje, paaugliai būtų socialiai prižiūrimi, apsaugoti nuo galimų nusikaltimų, – įsitikinusi parlamentarė. – Manantieji, kad proto lavinimas yra prievarta, labai klysta. Jei jaunimas, kuris ateityje valdys šalį, bus išprusęs, turėsime daug labiau išsilavinusių žmonių valstybę”.

Parlamentarė teigė nesuprantanti, kodėl nebuvo pritarta jos siūlomam projektui. Labiausiai, pasak jos, „koją pakišo” Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kurio atstovų argumentai esą abejotini. „Švietimo, kultūros ir mokslo komiteto nariai irgi ne visi balsavo „prieš”. Taigi viską lems plenarinio Seimo posėdžio dalyviai”, – teigė parlamentarė.

Geriau sudominti, nei priversti

Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjos Loretos Zdanavičienės, komitetas pataisai nepritarė remdamasis Vyriausybės ir kitų institucijų pareikštomis nuomonėmis.

„Manoma, kad bandymas priimti tokią pataisą tebūtų popierinis. Pataisa paliestų tik 3,3 proc. septyniolikmečių, nepriverstų daugiau jaunuolių sąžiningai lankyti mokyklą. Be to, tam įgyvendinti reikėtų nemažai papildomų lėšų”, – sakė pašnekovė.

Jos teigimu, atsižvelgta į Statistikos departamento bei Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktus duomenis, kad prieš metus pagal bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo programas mokėsi 100 proc. šešiolikmečių ir 96,7 proc. septyniolikmečių. 86,1 proc. mūsų šalies 20-24 metų jaunų žmonių turi ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą (ES vidurkis – 76,7 proc.).

„Nuostatai, kad Konstitucijos pataisą priimti netikslinga, pritarė ir Jaunimo reikalų komisija, Teisės institutas, Seimo švietimo, kultūros ir mokslo komitetas, – sakė L.Zdanavičienė. – Atkreiptas dėmesys į tai, kad reikia mąstyti ne apie Konstitucijos straipsnio pakeitimą, bet apie tai, kaip jaunimui suteikti geresnes mokymosi paslaugas”.

Tuo įsitikinusi ir Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja Loreta Žadeikaitė.

„Ministerijos nuomone, reikėtų didinti mokymosi patrauklumą ir sudaryti kuo daugiau galimybių įgyti vidurinį išsilavinimą įvairiomis mokymosi formomis. Tai numatyta ilgalaikėje valstybės Švietimo strategijoje iki 2012 metų. Siekiama, kad 95 proc. jaunuolių, įgiję pagrindinį išsilavinimą, mokytųsi toliau arba kartu su viduriniu išsilavinimu gautų ir profesinę kvalifikaciją”, – sakė ŠMM atstovė.

Administracinės priemonės nepadės

Lietuvos strateginėje švietimo programoje numatoma, kad 2012 metais vidurinio mokslo atestatus gautų 50 proc. jaunuolių ir 50 proc. kartu su viduriniu išsilavinimu įgytų profesijas. Tuo norima didinti profesinio mokymosi patrauklumą.

„Manome, kad tokiu būdu galėsime geriau pasirengti visuotinam viduriniam mokymui, bet ne Konstitucijos straipsniu įteisinti privalomą mokymą”, – teigė pašnekovė.

L.Žadeikaitės nuomone, privalomomis administracinėmis priemonėmis teigiamo rezultato nepasieksi: Konstitucijos straipsnis, jei jis nėra įtvirtintas ekonominėmis, socialinėmis ir kitomis galimybėmis, pats savaime neveiks.

„Dažniausiai prisimename Konstitucijos 41 straipsnį, teigiantį, kad privalu mokytis iki 16 metų. Bet pamirštame 42-ąjį, bylojantį, kad valstybė garantuoja kokybišką išsilavinimą. Tai – ir vaikų pavėžėjimas, stipendijos, nemokamas maitinimas, kitos socialinės garantijos. Čia dar daug problemų, jos turi rūpėti nė kiek ne mažiau”, – teigė L.Žadeikaitė.

„Purienų” vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas Dainius Žvirdauskas mano, kad Konstitucijos pataisa turėtų teigiamų ir neigiamų pusių. Valstybės požiūriu, esą tai būtų naudinga: visuomenė būtų labiau išsilavinusi, Lietuva turėtų daugiau raštingų žmonių. „Tačiau kiekvienas paauglys yra individualybė, jam primesti visuomenės standartai kažin ar būtų priimtini”, – svarsto pedagogas.

Tėvų nuomonės skiriasi

Lietuvos tėvų forumo (LTF) pirmininko Dariaus Trečiakausko nuomone, jau ir dabar, deklaruojant privalomą mokymąsi iki 16 metų, daug vaikų nelanko mokyklos. Dėl konkretaus skaičiaus nesutariama, tačiau manoma, kad tokių nesimokančiųjų – keli tūkstančiai.

„Jei bandysim prievarta šviesti jaunimą iki pilnametystės, tikrai naudos bus nedaug. Tai būtų tik graži deklaracija, muilo burbulas, – įsitikinęs LTF vadovas. – Apie popierinių koncepcijų beprasmiškumą byloja švietimo reforma: ji kasmet keičiama, neva tobulinama, bet nuo to vaikai tik kenčia”.

Petrašiūnų vidurinės mokyklos moksleivio mama Lidija Jonušienė mano kitaip: „Konstitucijos pataisa galbūt įpareigotų tėvus labiau rūpintis savo vaikais, atitraukti juos nuo gatvės. Paaugliai, priversti sėdėti mokyklos suole, mažiau ieškos kitokių užsiėmimų, bus raštingesni”.

M.Mažvydo vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Auksė Petruškevičienė neslepia, kad ir dabar mokiniai prastai lanko mokyklą, daugelis neturi mokymosi motyvacijos. „Gimnazijų kontingentas kitoks, problemų mažiau. Į jas geresni mokiniai išeina po aštuntosios klasės, vidurinėse mokyklose lieka vidutiniokai. Jie jaučiasi, lyg būtų verčiami mokytis. O kas bus, jei mokyklos suoluose visus tinginius laikysim iki pilnametystės?”

Daugelyje Europos valstybių (Airijoje, Danijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje) vaikai privalo mokytis iki 16 metų. Austrijoje, Italijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Slovėnijoje ši riba siekia vos 15 metų. Kaip teigiama Vyriausybės išvadose, mokytis iki 18 metų privaloma tik Vengrijoje ir Belgijoje.