Vilniuje praėjusią savaitę viešėjęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis dar sykį pakartojo, jog jo šalis planuoja išstoti iš NVS. Apie ketinimą žengti analogišką žingsnį prabilo ir Ukrainos politikai. Šios valstybės užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Vladimiras Oryžka ketvirtadienį Maskvoje pareiškė, kad jo šalis įtemptai svarsto, ar yra tikslinga būti NVS nare.
Maskvos laikraštis „Komersant”, komentuodamas Vilniuje vykusią tarptautinę konferenciją, rašė, kad Lietuvos sostinėje pradėtos NVS laidotuvės.
Jokios naudos neturi
M.Saakašvilis praėjusią savaitę paliepė savo vyriausybei ekonomiškai pagrįsti Gruzijos narystės NVS naudą ir neatmetė galimybės, kad šalis išstos iš šios organizacijos.
„Mes turime susėsti ir paskaičiuoti, ar verta ir toliau likti NVS nare. Jei ne, – o aš įtariu, kad Gruzija negauna jokios naudos iš šios organizacijos, išskyrus pažeminimą, – tuomet gruzinų tauta kartu su vyriausybe turi priimti tokį sprendimą, koks yra vertas garbingos tautos”, – agentūra „Reuters” citavo M.Saakašvilį, dalyvavusį naujos mokyklos atidarymo ceremonijoje Kutaisyje.
Gruzijos ir Rusijos santykiai pastaruoju metu paaštrėjo dėl brangstančio ir nestabilaus dujų tiekimo, taip pat draudimo įvežti į Rusiją gruziniškus vynus bei kitą žemės ūkio produkciją.
Gruzija į NVS įstojo 1993 metais, pasibaigus ginkluotam konfliktui buvusioje autonomijoje, dabar de facto nepriklausoma pasiskelbusioje Abchazijoje, ir pilietiniam karui šalies vakaruose. Pasak M.Saakašvilio, tai buvo „priverstinė priemonė”. „Gruzija tada buvo paklupdyta”, – sakė prezidentas.
Viešėdamas Vilniuje M.Saakašvilis dar sykį pakartojo, kad labai abejoja, ar Gruzijai verta toliau kiti NVS nare.
Konsultuosis su partneriais
Gruzijos prezidentas Kutaisyje sakė, kad vyriausybė ilgiausiai per du mėnesius turi pagrįsti, ar ekonominiu požiūriu tikslinga likti NVS, ir pažymėjo, kad valdžia šiuo klausimu ketina konsultuotis su partnerėmis, tarp jų – ir su NVS narėmis.
Pagrindinis argumentas, verčiantis atsisakyti narystės NVS, pasak M.Saakašvilio, yra Rusijos valdžios sprendimas neįsileisti į savo rinką gruziniškos žemės ūkio produkcijos.
„Mes būtinai grįšime į Rusijos rinką, bet kol kas tie, kurie mus smaugia, kurie nori sugriauti Gruziją, puoselėja iliuziją, esą mes neturime kitos išeities, jausimės pažeminti ir ekonomiškai sužlugdyti”, – sakė Gruzijos prezidentas ir paragino aktyviai ieškoti naujų rinkų.
Kalbėdamas apie įtemptus santykius su Rusija, M.Saakašvilis sakė, jog šaliai gresia realus pavojus netekti nepriklausomybės, ir pažymėjo, kad tam tikros jėgos Rusijoje bando aneksuoti Gruzijos teritoriją.
„Šiandien kiekvienam iš mūsų iškilo grėsmė prarasti šalį, prarasti nepriklausomybę ir mūsų ateitį. Metas visiems pabusti”, – emocingai kalbėjo prezidentas.
Tuo pat metu jis pridūrė, kad šalies vadovybė ir toliau pasisako už dialogą su Rusija.
Pareigūnas neslėpė nusivylimo
Tuo metu, kai M.Saakašvilis Vilniuje kartojo Gruzijos ketinimą trauktis iš Maskvos dominuojamos organizacijos, Ukrainos užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas V.Oryžka, lankydamasis Rusijos sostinėje, neslėpė nusivylimo, kad „NVS vis labiau tampa struktūra, kurioje nieko nedaroma, o tik abstrakčiai kalbama”.
Kijevo pareigūnas patvirtino, kad jo šalis įtampai svarsto, ar tikslinga toliau būti NVS nare. „Mes išties analizuojame, kokioms organizacijoms priklausome, daug ar mažai joms mokame, kokį efektą duoda ta narystė; analizuojame visus NVS pliusus ir minusus”, – agentūros „Interfax” korespondentui sakė V.Oryžka.
Paklaustas, ar Ukraina turės pasitraukti iš NVS, jei įstos į NATO, ministro pirmasis pavaduotojas pabrėžė, jog siekis prisijungti prie Šiaurės Atlanto gynybos aljanso – nekintamas.
Kijevo planus išstoti iš NVS patvirtino Ukrainos prezidento sekretoriato užsienio politikos valdybos vadovas Konstantinas Timošenka.
Ukrainos vadovai tikisi, kad ši slavų valstybė prisijungs prie NATO per artimiausius dvejus trejus metus. Tokios pat yra ir Gruzijos viltys.
Nepriklausoma Rusijos spauda pripažįsta, kad Kremlius savo elgesiu tiesiog stumte stumia Gruziją į NATO.
Tačiau Kremlius jau gąsdina Kijevą ir Tbilisį, kad išstojimas iš NVS jiems brangiai kainuos. Federacijos tarybos NVS reikalų komiteto pirmininkas Vadimas Gostevas svetainės „Lenta.ru” korespondentui sakė, kad „Ukrainos laukia sunki ekonominė ir finansinė krizė, jeigu ji sumanys išstoti iš NVS”. Senatorius „politine klaida” pavadino Ukrainos ir Gruzijos ketinimus trauktis iš NVS.
Uždraustas ir mineralinis vanduo
Tuo tarpu Rusijos ir Gruzijos ekonominis karas smarkėja. Maskva paskelbė atsisakanti importuoti ir populiarų mineralinį vandenį „Boržomi”.
Ankstesnis draudimas importuoti vyną, motyvuotas sanitarinėmis priežastimis, sukėlė rimtą dviejų šalių politikų ginčą. Gruzijos atstovai tikina, kad šis sprendimas yra politinio sprendimo priemonė.
Anksčiau Rusijos sanitarijos tarnybos taip pat uždraudė įvežti vyną iš Moldovos ir kai kuriuos maisto produktus iš Ukrainos.
Tbilisis, Kijevas ir Kišiniovas kaltina Maskvą, kad tokius sprendimus ji priima politiniais motyvais, siekdama atkeršyti už orientavimąsi į Vakarus ir pasitraukimą iš Rusijos įtakos zonos.
Todėl NVS braška per visas siūles.