V.Ušackas: kiekvienam verta pagyventi Amerikoje

Lietuvos ambasadorius JAV Vygaudas Ušackas liepos mėnesį baigia savo penkerių metų kadenciją. Praėjusią savaitę „Kauno dienos” redakcijoje apsilankęs diplomatas sakė, kad JAV jis įgijo neįkainojamos patirties.

Narystė ES ir NATO tapo reklama

– Kaip prisiminsite gyvenimą Amerikoje?

– Visiems linkėčiau kurį laiką pagyventi Amerikoje. Tai unikali valstybė, visuomenė, kurioje yra įvairiausių tautų žmonių ir visi suranda savo vietą. Labiausiai vertinu tai, kad iš kiekvienos pažinties gali kažko išmokti. Amerikos įvairovė yra jos stiprybė. Kai matai, ką Amerika, jos žmonės sukūrė ant plyno lauko tik per kelis šimtus metų, tai negali nestebinti. Nors ši valstybė aštriai kritikuojama, bet jos stipriosios pusės nugali minusus.

– Kas labiausiai įstrigo per darbo laiką Vašingtone?

– Visų pirma – teko išgyventi Rugsėjo 11-ąją. Maloniausias prisiminimas – Lietuvos įstojimas į NATO. Taip pat – prezidento Džordžo Bušo vizitas į Lietuvą. Žmogišką pasitenkinimą pajutau, kai po metų didžiulių pastangų pavyko prisidėti prie to, kad prisiekusiųjų teismas Tampoje geriau suprastų Lietuvą ir išteisintų narkotikų gabenimu kaltintus Lietuvos jūrininkus. Iš dvylikos areštuotų jūrininkų vienuolika buvo paleisti. Manęs klausė, ar vyrai turėtų prisipažinti, kad vežė narkotikus ir gauti po 7 metus kalėjimo, ar neprisipažinti ir kalėti 25 metus. Sakau, vyrai, tik jūs galite nuspręsti. Jeigu esate nekalti, jeigu nežinojote, ką gabenote, darykite, kaip sąžinė sako. Rezultatai buvo nuostabūs.

Tik vagystė iš namo nuteikė nemaloniai. Skaudu, kad dingo sūnaus kamera su daug medžiagos, šeimos nuotraukos.

– Ar galite pasakyti, kaip per penkerius metus keitėsi JAV pareigūnų ir paprastų žmonių požiūris į Lietuvą?

– Taip, ir labiausiai tai pajutau Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES) ir NATO. Tai buvo neįsivaizduojama reklama, kokios niekas nesitikėjo ir už jokius pinigus nenupirksi. Didžiausi laikraščiai iki šiol leidžia specialius priedus apie naujas ES šalis. Tai didžiausias privalumas mūsų narystės ES, kuris galbūt dar labai nepadidino investicijų. Amerikiečiai dabar žymiai daugiau žino apie Lietuvą.

– Neseniai vieno tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma amerikiečių negalėtų žemėlapyje rasti Irako ar Afganistano, kai kurių JAV valstijų. Kokia jų dalis rastų Lietuvą?

– Tokių apklausų nesu daręs, todėl nežinau (juokiasi). Negaliu pasakyti, ar tai būtų 10, 12 ar 20 proc. JAV mokyklose nėra geografijos pamokų. Todėl įkurtos organizacijos, judėjimai, kurie ragina įvesti geografijos mokymą. Amerikiečiai su geografija susipažįsta per socialinių mokslų pamokas. Juk net „National Geographic” žurnalas buvo įkurtas tam, kad skatintų amerikiečių domėjimąsi geografija.

Dėl vizų kalti pasiliekantys lietuviai

– Ar galite pasakyti, koks įvaizdis šiuo metu vyrauja kalbant apie Lietuvą?

– Tie, kurie žino apie Lietuvą, ją vertina labai palankiai. Lietuva daugeliui amerikiečių asocijuojasi su garbinga pavergtų tautų politika, kurios JAV laikėsi nepaisydama „šaltojo karo”, mūsų sovietinės okupacijos. Nemažai amerikiečių tikisi, kad laisvės idealai gali būti perteikiami kitoms tautoms. Tokiose diskusijose kartais užsiminama apie mūsų tautą.

– Ar sutinkate su JAV pareigūnų teiginiais, kad lietuviai patys kalti, jog iki šiol jiems reikalingos vizos keliaujant į Ameriką?

– Yra tam tikri reikalavimai, kurių mes nepatenkiname, kad įsijungtume į bevizio režimo programą. Visų pirma, atmetamų prašymų išduoti vizą skaičius turi būti ne didesnis nei 3 proc. Parėjusią savaitę vakarienės su JAV viceprezidentu Diku Čeiniu metu Prezidentas Valdas Adamkus jo paklausė apie tai. D.Čeinis teigė, kad pažanga jaučiama, vis mažiau lietuvių nelegaliai pasilieka JAV, ir kad gal po kelerių metų vizų nebereikės. Bet tai prikluso nuo to, ar mūsų broliai ir seserys JAV nepasiliks ilgiau, nei leidžia viza.

Į politiką nesirengia

– Jūsų paminėtas D.Čeinis Vilniuje griežtai kritikavo Rusiją, paminėdamas suvaržytas žmogaus teises bei bauginimo įrankiais tapusius naftą ir dujas. Ar tai reiškia, kad JAV suvokė, kokie procesai vyksta Lietuvos kaimynystėje?

– Taip, manau, kad puikiai suvokia. D.Čeinio kalba aiškiai parodo, kad tai naujas elementas Amerikos užsienio politikoje. Iki šiol amerikiečiai santykiuose su Rusija labiausiai koncentravosi ties bendradarbiavimu kovojant su terorizmu bei energijos pramonės srityje. Tačiau po ilgų diskusijų pačioje Amerikoje D.Čeinis pasakė kalbą, kuri turi ypatingą reikšmę. Manau, kad tai yra istorinė kalba. Jis pareiškė, kad Rusijos ir Amerikos santykių darbotvarkėje atsiras naujas klausimas – žmogaus teisės ir demokratija.

– Kalbama, kad jau mąstote apie dalyvavimą Prezidento rinkimuose. Pernai išleidote savo straipsnių, kalbų ir interviu rinkinį. Juk taip paprastai daroma prieš rinkimus, ar ne?

– Į rinkimus neinu, nors buvo daug spekuliacijų šiuo klausimu. Esu patenkintas tuo darbu, kurį man pasiūlė, tik dar negaliu pasakyti kokį. (Neoficialiomis žiniomis, V.Ušacką ketinama paskirti ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje.)

Kaip atsirado knyga? Visų pirma, kolegos ir Vilniuje, ir Amerikoje, žinodami mano ir kitų įnašą į diskusijas apie Lietuvos narystę ES, NATO, darbą euroderybininku, ragino to neužmiršti ir užfiksuoti. Tokią knygą atspausdinti mane ragino ir JAV lietuviai.

Surinkau kalbas, interviu, o knyga tapo tam tikra mano darbo ataskaita. Ja galės naudotis studentai, tyrinėtojai. Knygą paskyriau labdarai. JAV pavyko parduoti daugiau kaip 800 knygų, o gautus 15 tūkst. dolerių skyriau per JAV-Baltijos fondą kaimo vaikų paramos programai, kuri vykdoma jau 6 metai, paremti. Iš viso surinkti 55 tūkst. dolerių, kurie po poros savaičių bus paskirstyti maždaug 12 Lietuvos rajonų.

– O tapti užsienio reikalų ministru prieš kelias savaites ar Jums nesiūlė?

– Ne. Jokiai partijai nepriklausau, nors turiu vilionių.

Tautiečius jungia krepšinis, koncertai ir mokyklėlės

– Prieš keletą metų JAV įsigijote švarką, kuris pasirodė esąs pagamintas Lietuvoje. Kokių lietuviškų prekių dabar jau galima nusipirkti Amerikoje?

– Tebeturiu tą švarką (juokiasi). Noriu pasidžiaugti, kad per penkerius metus įvyko įspūdingas eksporto iš Lietuvos į Ameriką šuolis, kuris šiuo metu viršija 1 mlrd. litų per metus. Tai dvigubai daugiau nei prieš 5-6 metus. Dabar Amerikoje gali nusipirkti Lietuvoje pagamintų trikotažo, stiklo gaminių, baldų, maisto produktų – alaus, sūrio, konservų, grybų. JAV lėktuvai užpildomi lietuvišku aviaciniu kuru. Vien tik Tampos oro uostas Floridoje pernai nusipirko 100 tūkst. tonų aviacinio kuro iš „Mažeikių naftos”, o tai daugiau, nei perkama iš Ispanijos.

– Esate bene vienintelis Lietuvos ambasadorius, kuris rengia krepšinio taurės varžybas. Kaip tai prasidėjo ir kaip dabar sekasi?

– Tai Kauno „Žalgirio” antspaudas. Nuo vaikystės sirgau už komandą, važinėdavau žiūrėti rungtynių iš gimtojo Skuodo. Atvažiavęs į JAV pamačiau naują didžiulę lietuvių emigraciją. Patyriau, kad lietuvius natūraliai gali suvienyti koncertai, šeštadieninės mokyklėlės, kurios padeda išsaugoti lietuvybę, ir krepšinis. Šiemet jau vyko ketvirtos ambasadoriaus taurės varžybose, kuriose dalyvavo net 18 komandų iš visos Amerikos. Visų norinčiųjų negalėjome priimti, išnuomojome tris sales turnyrui, aštuonis teisėjus, sekretoriatą. Daugiau kaip 400 žmonių suvažiavo į Vašingtoną. Jie patys mokėjo už aprangą, kelionę, mes tik pavaišinome lietuvišku bulvių plokštainiu ir didžkukuliais. Iš pradžių buvo sunku suvilioti žmones, kurie bijojo išeiti į viešumą, nes dalis jų – nelegalai. Manau, kad turnyras toliau gyvuos.

– Kalbate apie didelę emigraciją. Ar nėra lietuvių, norinčių grįžti į Lietuvą?

– Pajutau, kad tokių yra. Pažįstų šeimų, kurios tam rengiasi. Beveik kiekvieną savaitgalį važiuoju vis į kitą miestą lankyti lietuvių. Susitikimuose po mišių ar krepšinio varžybų visada prieina žmonių, kurie nori grįžti į Lietuvą. Viena kauniečių šeima, kuri dirba aeronautikos ir kosmoso administracijoje (NASA), tam rengiasi. Kita kauniečių gydytojų šeima jau ieškosi būsto Lietuvoje, nori čia pradėti verslą. Tokių pavyzdžių yra daugiau. Kai apie juos pasklis garsas, sulauksime ir reemigracijos.