Premjeras Algirdas Brazauskas mano, kad Lietuva neturėtų kelti pretenzijų dėl Baltijos jūros dugnu tiesiamo dujotiekio, o galimybes šaliai prisidėti prie šio projekto vertina skeptiškai. Dujininkų manymu, vienintelis būdas užsitikrinti stabilų rusiškų dujų tiekimą – didesnis jų tranzitas per Lietuvą.
„Tai jau įvykęs faktas, ir kažin ar mosavimas rankomis ką pakeistų”, – vakar Vilniuje vykusios dujininkų konferencijos „Baltic Gas”/BASREC/”Eurogas” metu pareiškė ministras pirmininkas. Kartu jis užsiminė, kad politikų kritika dujotiekio projektui yra pavėluota.
Šie premjero žodžiai nuskambėjo nepraėjus nei savaitei po Lenkijos gynybos ministro Radoslawo Sikorskio pareiškimo, esą rusų ir vokiečių sutartis dėl dujotiekio prilygsta naujam Molotovo-Ribbentropo paktui ir kelia grėsmę energetiniam regiono saugumui. Lenkų ministrą tada palaikė ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas.
Vakar Brazauskas taip pat skeptiškai įvertino galimybes Lietuvai pačiai prisidėti prie dujotiekio statybos.
„Alternatyvūs dujotiekiai gali būti statomi, tačiau tokį dujotiekį tiestų ne valstybės, o privačios kompanijos”, – sakė Brazauskas ir taip pareiškė, kad dujotiekio tiesimas Lietuvai būtų ne pagal išgales.
Praėjusią savaitę LŽ rašė, kad dujotiekio iniciatoriai diplomatiniais kanalais kreipėsi į Baltijos šalių vyriausybes su pasiūlymu dalyvauti šiame projekte. Buvo užsiminta, kad Baltijos šalys savo lėšomis galėtų nutiesti atšaką nuo pagrindinio dujotiekio į savo valstybes.
Baltijos valstybės – nuošalėje
Savo vyriausybių remiamos „Gazprom” bei kelios Vokietijos energetikos kompanijos dėl dujotiekio tiesimo sutarė dar pernai rugsėjį. Šio projekto rengėjai tikisi, kad taip bus garantuotas nepertraukiamas rusiškų dujų tiekimas į Vakarų Europą. Tuo metu Baltijos šalys ir Lenkija baiminasi, kad nutiesus dujotiekį jūros dugnu Rusija gali nutraukti joms dujų tiekimą, bet nesustabdyti tiekimo Vakarų Europai.
„Lietuvos dujų” generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius pripažino, kad atšakos tiesimas į Baltijos šalis būtų brangus projektas, jo išlaidas turėtų padengti vartotojai, už dujas mokėdami didesnę kainą. Valentukevičiaus teigimu, vienintelis saugus būdas garantuoti dujų tiekimo patikimumą – didesnis rusiškų dujų tranzitas per Lietuvą. „Tai pigiausia ir lengviausiai įgyvendinama alternatyva Lietuvai”, – pabrėžė „Lietuvos dujų” vadovas.
Rinkosi elitas
Į vakar vykusią konferenciją susirinko nemažai gamtinių dujų industrijos atstovų. Tarp jų – ir šį verslą vienijančios asociacijos „Eurogas” vadovas Willy Bosmansas, didžiųjų Baltijos regiono kompanijų atstovai.
Gamtinių dujų verslo atstovams Brazauskas vakar teigė, kad tarp aktualiausių Lietuvos uždavinių tebėra poreikis integruotis į Vakarų Europos ir Skandinavijos elektros energijos rinkas ir padidinti energijos tiekimo patikimumą.
„Šiame kontekste svarbi būsimos naujos atominės elektrinės statyba, o kalbant apie dujų tiekimo patikimumą – suskystintų dujų terminalo ir dujų saugyklų plėtros perspektyva. Gamtinių dujų tranzito per Lietuvos teritoriją didinimas ir toliau liks vienu iš strateginių prioritetų”, – sakė Brazauskas.
Be to, premjeras užsiminė, kad Baltijos šalys rengiasi statyti bendrą dujų saugyklą, mat Lenkijos planuojamas skystų dujų terminalas Lietuvai nėra patogus dėl didelio atstumo.
Kad Baltijos šalių padėtis jau dabar nepavydėtina, vakar pripažino ir konferencijoje dalyvavęs už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Andris Piebalgas. Baltijos regioną „energetine sala” įvardijęs komisaras taip pat mano, kad Lietuva turėtų stengtis turėti kuo daugiau energetinių jungčių su Lenkija ar Skandinavijos šalimis. „Baltijos šalių piliečiams privalo būti garantuotas saugus energijos tiekimas”, – pareiškė Piebalgas.