Sutvarkyti ir atsodinti Kuršių nerijos mišką bus prašoma Vyriausybės ir UNESCO pagalbos
Vakar Smiltynėje melstasi, kad dangus nepagailėtų lietaus. Nors teigta, kad gaisras praktiškai užgesintas, specialistai baiminosi, jog dėl ypač stipraus vėjo bet kurioje miško vietoje galėjo vėl plykstelėti liepsnos liežuviai.
Taip buvo atsitikę šeštadienio popietę. Vėjo gūsiai buvo įplieskę ugnį rusenančiuose gaisro židiniuose. Per pora valandų atvirą liepsną pavyko numalšinti. Visą ilgąjį savaitgalį Smiltynėje budėjo sustiprintos ugniagesių, karių pajėgos.
Vakar iki pavakario nuo Alksnynės kelio posto iš jūros pusės kariai „šukavo” mišką, ieškodami ugnies židinių. Specialiai sukurtame štabe nuolat tarėsi pareigūnai, įvykio vietoje budėjo greitosios medicinos brigada, į gaisravietę iš oro vandenį pylė du kariniai sraigtasparniai. Smiltynėje dirbo kelios dešimtys ugniagesių brigadų ir keli šimtai žmonių. Marių pakrantėje nuolat budėjęs Klaipėdos uosto gelbėjimo laivas „Šakiai” ugniagesiams tiekė vandenį.
Šeštadienį gelbėjimo operaciją organizavę specialistai su gamtosaugininkais priėmė sprendimą iš abiejų kelio Smiltynė-Nida pusių traktoriumi išarti provėžas ir jas mineralizuoti, kad netikėtai įsiplieskusi ugnis nepersimestų į kitą kelio pusę.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė jau pradėjo skaičiuoti patirtus nuostolius. Anot jos, nors gaisro padarytą žalą pinigais įvertinti praktiškai neįmanoma, miškui atsodinti prireiks ne mažiau kaip 5 mln. litų. Stancikienė įsitikinusi, kad parko vadovybė be papildomos pagalbos tai padaryti nepajėgs. Tikimasi, kad Vyriausybė skirs pinigų gaisro padariniams likviduoti. Bus tariamasi ir su UNESCO atstovais Lietuvoje dėl galimybės kreiptis materialinės pagalbos. Kuršių nerija yra įtraukta į UNESCO kultūrinio paveldo sąrašą.
Stancikienės teigimu, pirmiausia reikėtų išvalyti ugnies suniokotus plotus ir iškirsti kelmus. Anot jos, aikštelėse, suniokotose ugnies, reikėtų pastatyti reklaminius stendus, kurie primintų gegužės 4-ąją kilusį šimtmečio vardą jau gavusį gaisrą.
Savaitgalį į Neringą važiavę žmonės stabteldavo gaisravietėse. Daugelis filmavo pamatytą vaizdą, kiti fotografavosi sunaikintos gamtos pašonėje. Pirminiais duomenimis, gaisras Smiltynėje prarijo daugiau nei 200 ha miško.