Sveikas žmogus yra laimingas, o laimingas nesiskundžia ir nemaištauja – tada ir valstybėje viešpatauja taika ir ramybė. Tokiomis prielaidomis vadovaudamiesi senovės kinai ištobulino savo žiniją apie sveikatą.
Jų supratimu, nesveikata – kūno energinės apytakos pusiausvyros sutrikimas, o norint ją atkurti nebūtina atakuoti negaluojančio organo vaistais ar operacija. Per visą kūną driekiasi su atitinkamais organais susijusios energinės juostos – meridianai, o energijos srautus juose galima reguliuoti veikiant palei tuos meridianus išsidėsčiusius taškus, kurių yra apie septynis šimtus.
„Trinkitės rankomis visur, kur pasiekiate, lankstykite kaklą, pėdas, kojų ir rankų riešus, vartykite akis, o pabudę rytą pagalvokite, kad gyvenimas nuostabus, nes tai brangiausia Dievo dovana”, – cituoja viena pirmųjų akupunktūros specialisčių Lietuvoje Danguolė Vasiliauskienė 2698 metais prieš mūsų erą surašyto kinų veikalo „Kung fu” vietą apie masažavimąsi. Senosios Rytų medicinos žiniomis apie žmogaus kūne išsidėsčiusius taškus, kuriuos veikiant gali būti įveikiamos arba užkardomos ligos, gydytoja reabilitologė susidomėjo sovietmečiu ir ėmėsi žygių, kad jai būtų leista į šią sritį gilintis. Buvo leista. Akupunktūros medikė mokėsi tuometės Sovietų Sąjungos miestuose: Charkove, Maskvoje, Leningrade, Kijeve. Akupunktūra reiškia dūrimą adatomis (naudojamos specialios, iš įvairių metalų pagamintos adatos; gydant nuo priklausomybių – auksinės), tačiau akupunktūriniai taškai gali būti ir šildomi, veikiami lazeriu ar kitu šviesos šaltiniu, masažuojami.
Rytiečių legenda pasakoja apie vieną tokių taškų – ilgaamžiškumo. Tarp sukviestų į Japonijos imperatoriaus iškilmes garbaus amžiaus svečių buvo 142 metų vyras su 125 metų žmona ir visa palyda vaikų ir vaikaičių. Po pusės amžiaus į tilto atidarymą vėl atvyko tas pats vyras, dabar jau sulaukęs 195 metų. Paklaustas ilgaamžystės paslapties neslėpė: per mėnulio jaunatį cigarais (specialūs japonų cigarai iš pelynų ir kt. medžiagų) šildo tašką, esantį žemiau kelio girnelės. Legenda atspindi, kaip senovės Rytų pasaulyje vertintas šis gydymo metodas ir kaip juo pasitikėta. Gydytoja Vasiliauskienė metodo veiksmingumą patikrino per daugelį darbo metų. „Galima suteikti pagalbą be jokių ypatingų priemonių, tarkim, pamasažavus ausies taškus pašalinti įkyrų galvos ar nugaros skausmą”, – teigia ji. Akupunktūra ypač tinka skausminiams sindromams šalinti, esant sąnarių pakenkimams, alerginėms plaučių ir odos ligoms, protiniam nuovargiui, stresui ir t.t.
Anksti kėlęs nesigailėsi
Pasak gydytojos, energijos apykaita meridianais vyksta tam tikro biologinio laikrodžio principu, pagal kurį patartina planuoti dienos režimą. Procesai kiekviename vidaus organe intensyviausi dvi atitinkamas valandas. Visas energijos apykaitos ratas trunka parą – 24 valandas. Medikė sako, kad derindami savo veiksmus prie meridianų funkcionavimo laiko būsime žvalesni, darbingesni ir sveikesni.
Pirmasis – plaučių meridianas. Juo energija aktyviausiai srūva nuo trijų iki penkių ryto. „Aušta rytas ir turėtume budintis, kaip darė mūsų senoliai, kėlęsi su gaidžiais, – sako Vasiliauskienė. – Mankštos jiems nereikėjo, nes sunkiai fiziškai dirbo. Mes neturėtume skubėti apsirengti. Kaip galima ilgiau pabūkime nuogi, nes plaučiai „atsakingi” ir už odą, tad jei šiuo laiko tarpu oda ilgiau išliks neapdengta, gaus daugiau energijos iš oro – juk gyvi esame ne vien duona ir druska, bet ir oru. Be to, taip treniruojame paviršinius odos receptorius – nervų galūnėles. Taigi atsikėlę bent truputį pajudame, pasimankštiname, o turėdami galimybę pabėgiojame basi – taip dirginame padų receptorius ir grūdinamės. Po to lįskime po dušu”.
5-7 valanda – storojo žarnyno meridiano laikas. Tai valymosi metas. Pernakt tulžies pūslėje ir kepenyse gaminosi fermentai, maistas suvirškintas – organizmas turi išsituštinti, kitaip vyks gyvenimą sutrumpinsiantys puvimo procesai. Jei nuo ilgo sėdimo darbo užkietėję viduriai, galima išgerti stiklinę šalto nevirinto vandens arba masažu stimuliuoti vidinį pėdos skliautą. Šios refleksogeninės zonos dirginimas paskatina tuštinimosi refleksą.
Laiką nuo 7 iki 9 valandos tinkamai išnaudoja ir šiuolaikinis žmogus. Skrandžio meridiano laikas – pusryčių metas. Ypač svarbu pusryčiauti vaikams ir jauniems žmonėms. Tuo laiku skrandis išskiria daugiausiai fermentų.
Nuo 9 iki 11 valalandos – kasos ir blužnies meridiano laikas. Baigiami virškinti angliavandeniai. Sergantieji diabetu šiomis valandomis turi leistis insuliną, kad neužkluptų hipoglikeminė koma.
Nuo 11 iki 13 valandos – širdies meridiano laikas, darbingiausias metas. Jei šiuo metu jaučiamės pavargę, norim pailsėti, vadinasi, kažką darėm ne taip. Kava – ne išeitis. Verčiau pajudėti, pasimankštinti, pagreitinti kraujo cirkuliaciją. Bent jau intensyviai patrinti delnus (čia pilna refleksogeninių zonų) ir pasimasažuoti ausis (čia visi organai turi savo „atstovybes”).
Triguba popiečio miego vertė
Nuo 13 iki 15 valandos – pietūs. Šiuo metu aktyviausias yra plonasis žarnynas. Pietūs pradėtini nuo skysčių: sulčių, arbatos, vandens arba sriubos. Kramtyti kiekvieną antro patiekalo kąsnį reikėtų tiek kartų, kiek turime dantų – taip virškinamasis traktas suteiksime daugiau komforto, nejausime popietinio nuovargio. Pasak medikės, principas „Ką turi, tą valgai” yra geras, tik, žinoma, svarbus saikas. Nereikėtų prisivalgyti vakare, labai patartina paisyti maisto produktų suderinamumo principų. Kuo daugiau paprastesnio maisto, ypač daržovių, žalumynų, o mėsos – mažiau.
Nuo 15 iki 17 valandos – šlapimo pūslės meridiano metas. Šiuo laiku patartina bent 10-15 minučių snūstelėti. Augantys vaikai būtinai turėtų pamiegoti. Anksčiau damos prieš pobūvius priguldavo popiečio, kad atrodytų skaistesnės.
Nuo 17 iki 19 valandos – inkstų meridiano laikas. Jei šiuo metu jaučiamės dar gana žvalūs ir energingi, vadinasi, mūsų energinė sistema veikia nepriekaištingai. Inkstų meridianas atspindi mūsų prigimtinę energiją. Inkstų forma primena ausį, o pagal ausų dydį ir formą galima sužinoti, ar žmogus turi daug paveldėtos energijos, ar bus ilgaamžis, ar prasimuš į aukštus postus ir pan. Beje, dažnai masažuodami ausis, padėsime sau – nuolat masažuojamos jos truputėlį padidėja. Ausų dūrimą akupunktūrininkai vertina neigiamai. Tarkim, veriant auskarą į spenelio vidurį gali būti pažeisti su kepenimis susiję taškai, ateityje galintys paveikti šį organą neigiamai.
19-21 valanda – perikardo meridiano laikas. Tai šeimos emocinio bendravimo (vakarienė, vakaro pasaka vaikučiams) arba dvasinės atgaivos metas (einame į teatrą, koncertą, kiną).
21-23 valanda – aktyvus vadinamasis trijų kūno dalių meridianas. Mūsų juostos gyventojams tai intymių santykių laikas. Rytiečių medicinos poižiūriu, ne tas pats, kuriuo paros metu užsimezga nauja gyvybė.
Tulžies pūslės ir kepenų meridianų laikas trunka iki 3 valandos. Miegame, ilsimės. Šis poilsis turi įtakos mūsų smegenų darbui. Beje, miegas iki vidurnakčio yra dvigubai vertingesnis nei po jo.
Avino žvaigždynas – novatorių ženklas
Diagnozuodama gydytoja Vasiliauskienė apžiūri ausis, liežuvį, pro lupą dirsteli į akies rainelę (iridodiagnostika; šis metodas, be kita ko, naudojamas parenkant kosmonautų kandidatūras) – taip surenka nemažai informacijos; tik po to specialiu aparatu matuoja meridianų taškų potencialą. Tai rytiečių medicinos žinios: pvz., apie plaučius daug pasako oda, plaukai, nosis. Burna – blužnies veidrodis, o lūpos parodo šio organo veiklą. Širdies veidrodis – liežuvis. Inkstų veidrodis – ausys, „gyvenimo šaknys”. Akys – kepenų veidrodis ir pan.
Gydytoja stengiasi pamokyti pacientus elementarių refleksoterapijos ir akupresūros dalykų. Pavyzdžiui, esant slogai patariama spaudyti taškus prie nosies sparnelių bei antakių pradžioje. Smarkus delnų trynimas – apsnūdusių smegenų žadinimas. Jei kankina nemiga, prieš miegą kojų padus reikėtų pabrūžuoti į specialų masažuoklį ar bent kilimą.
Ilgainiui akupunktūros specialistų Lietuvoje daugėjo, dalytis patirtimi jie susibūrė į mokslinę draugiją. Ne vienas žinias perėmė tiesiogiai iš Vasiliauskienės. „Gimusiesiems po Avino ženklu nesvetimos novatoriškos idėjos”, – primena gydytoja, ir šiandien vieną po kito lankanti įvairius seminarus, plečianti sveikatinimosi sistemų pažinimą. „Būčiau jaunesnė, rimtai užsiimčiau homeopatija, – prisipažįsta ji. – Tai praeities ir ateities medicina”. Gydytoja Vasiliauskienė dalyvavo ir pirmojoje sveikatingumo stovykloje, kurią prie Balžio ežero Vilniuje 1986 metais surengė Eduardas Girčys ir kuri pradėjo sveikuolių sąjūdį. Akupunktūrininkę ten nuvedė smalsumas, iki šiol vedžiojantis begaliniais pažinimo keliais.
Apie gydymą vaistažolėmis išmanė Rokiškio krašte gyvenusi gydytojos mama. „Bet apie žoles nepasakosiu – kreipkitės į vyrą”, – juokiasi gydytoja. Vyras – žinomas provizorius, vaistažolininkas Juozas Vasiliauskas. Kartu jie nugyveno gražias keturias dešimtis metų, užaugino tris sūnus. Bet ir dabar neturi kada ilsėtis – visą laisvalaikį pasiglemžia darbai.