Viena gera mano draugė, pavadinkime ją Rita, sako jau subrendusi ir taupyti, ir investuoti. Ji supranta, kad reikia pasirūpinti savo gerove senatvėje. Tačiau vien supratimo ir gerų norų nepakanka – reikia ir pinigų. O jų kaip nelieka, taip nelieka. Reikia paminėti, kad Rita patenka tarp tų žmonių, kurie pagerino darbo užmokesčio vidurkio statistiką. Per metus Ritos atlyginimas padidėjo beveik penktadaliu. Nors Rita savęs nelaiko išlaidžia, jai vis dar paslaptis, kur dingsta pinigai.
„Nekaltos” išlaidos
Dar praėjusio amžiaus pradžioje žymus ekonomistas Johnas Maynardas Keynesas teigė, kad žmogus greitai pripranta bei prisitaiko prie padidėjusių pajamų ir padidina savo išlaidas. Sumažėjus pajamoms taip pat turi prisitaikyti, tačiau tai kur kas skausmingiau.
Ritos paslaptį galime atskleisti, jei kontroliuosime jos išlaidas. Paprastai paaiškėja, kad žmogus, kuris nelaiko savęs išlaidžiu, ir neperka po tris poras brangių batų ar drabužių, neperka naujų automobilių ar baldų, tačiau jis neskaičiuoja „nekaltų” mažų išlaidų.
Tos mažos sumos dar labiau „sumažėja” šalia didelių sumų. Ritą prieš metus būtų prajuokinusi šiukšlių dėžės kaina – 40 litų. Tačiau į naujus namus, naują vonios kambarį, kuriam įsirengti Rita paklojo ne vieną tūkstantį, ji nesusimąstydama nusipirko tą „auksinę” šiukšliadėžę.
Išlaidauti nesunku
Pinigus nevienodai vertiname ir atsižvelgdami į jų gavimo būdą. Vienaip žiūrime į savo „išvargtą” darbo užmokestį, kitaip – į premijas ar vis populiarėjančias dovanas „vokeliuose” (nieko bendra su neapmokestintomis pajamomis).
Prisipažinkime, neretai už „padovanotus” pinigus taip ir nenusiperkame sau dovanos, nebent dovanų gavome didesnę sumą. Tas pats su grąžinamu pajamų mokesčiu. Kadangi tai lyg ir valstybės padovanoti pinigai, juos lengva išleisti gal ir ne visai reikalingiems ar naudingiems dalykams. Yra dar vienas paradoksas – neretai tokie dovanai gauti pinigai ne tik lengvai išslysta, bet ir „išsiveda” sutaupytų pinigų dalį.
Skirtingi pavyzdžiai
Prieš beveik trisdešimt metų Izraelio centrinio banko ekonomistai tyrė grupę savo šalies gyventojų, gaunančių išmokas iš Vakarų Vokietijos vyriausybės už žalą, patirtą nacistinio režimo metu. Izraelio gyventojams tai buvo lyg papildomi, rasti pinigai. Išmokos buvo nevienodos, vieniems mažesnės, kitiems didesnės. Tyrimo rezultatai parodė, kad tie tiriamieji, kurių išmokos siekė apie du trečdalius metinių pajamų, maždaug tris ketvirčius gaunamos sumos sutaupydavo, tai yra tiek padidėjo jų anksčiau turėtos santaupos. Tie, kurie gavo mažesnes išmokas (maždaug vieno mėnesio savo pajamų dydžio), ne tik nieko nesutaupė, bet išleido ir dalį ankstesnių savo santaupų, maždaug dar tiek, kiek buvo gavę išmokų.
Koks vaistas Ritai ir visiems kitiems „neišlaidaujantiems”? Visus pinigus laikyti uždirbtais, visas išlaidas skaičiuoti savo darbo valandomis: kiek valandų turėčiau dirbti už šitą pirkinį.