Mokslininkai nustatė, kad europietiškieji varnėnai – ne tik puikūs giesmininkai ir mėgdžiotojai. Savo giesmėse jie gali atpažinti gramatines struktūras tokiu būdu, kuris anksčiau buvo priskiriamas tik žmogui.
Imlūs mokymui
Jungtinių Valstijų mokslininkai atrado, kad paukščius galima išmokyti identifikuoti skirtingus surikiuotų garsų derinius, kuriuos galima naudoti bendravimui.
Timotis Gentneris iš Kalifornijos San Diego universiteto teigia, jog jiems pavyko įrodyti, kad europiniai varnėnai atpažįsta garsų derinius pagal pasikartojimus, įsiterpimus, konteksto neturinčią gramatiką.
Prilygsta žmogui
Pasikartojanti gramatika, kurioje žodžiai ir sakinio dėmenys yra sudedami į sakinius, kad sukurtų naują prasmę, yra sutinkama visose kalbose. Buvo manoma, kad tai yra lingvistinis barjeras, skiriantis žmones nuo gyvūnų.
Dabar žinome, kad mūsų barjero pusėje atsirado ir varnėnas. Šiandien įžeidus žodis „paukščiasmegenis” nebėra toks įžeidus, kadangi kai kurie paukščiai turi ir žmogui prilygstančių sugebėjimų.
Įrašinėjo čiulbesius
Pavyzdžiui, žmonės sakinį „paukštis čiulbėjo” gali pakeisti „paukštis, kurį vijosi katinas, čiulbėjo”. Paukščiai kai kuriuos bazinius žodžius papildo švilptelėjimais, čirškimais, treliavimais, burkavimais ir kitais „paukštiškais” kalbos elementais.
Mokslininkai atrado šį sugebėjimą, įrašydami 8 skirtingus varnėnų čiulbesius ir iš jų sudarytas 16 skirtingų giesmių. Kai kurios jų buvo itin sudėtingos, jose buvo naudojama skirtinga gramatinė struktūra ir derinimo taisyklės.
Įgimti gebėjimai
Išmokius paukščius atpažinti skirtingus čiulbesių rinkinius, 9 iš 11 paukščių galėjo atskirti derinius ir gramatines taisykles bei pagal jas sudarinėti savo čiulbesių derinius. Pasirodo, šie paukščiai turi įgimtų sugebėjimų. Jie išsprendžia įdomias problemas ir išmoksta sudėtingas užduotis.