Per pastaruosius penkerius metus buvusios grupės „Airija” lyderio Dariaus Milerio-Nojaus gyvenime daug kas pasikeitė. Tačiau vienas dalykas – muzika – išliko pastovus, nes ji Dariui yra visa apimanti gyvenimo versmė.
Neseniai trisdešimt ketvirtąjį gimtadienį atšventęs Darius su šeima – penkeriais metais jaunesne žmona Asta ir sūnumis, septynmečiu Arijumi ir 9 mėnesių Roku, vėl lankėsi Lietuvoje. Šį kartą muzikantas iš Airijos sostinės Dublino, kur gyvena jau penkerius metus, atvažiavo pristatyti savo albumo „Amžinai”.
Nostalgijos dvelksmas
Tai ketvirtasis solinis Dariaus albumas ir devintasis nuo grupės „Airija” laikų. Naujausiame kūrybiniame darbe muzikantas pristato dešimt dainų ir vieną instrumentinę kompoziciją „Jūra dangaus”. „Naujojo albumo dainos nostalgiškos, liūdnos, rimtos. Jos iškentėtos, išgyventos. Juntamas namų ilgesys – nuo to nepabėgsi, net nesistengiu. Dainuoju apie ateitį, praeitį, patirtį, tai, ką matau aplink save ir kuo gyvenu”, – apibūdina „Amžinai” muzikantas.
Į albumą, kurį išleido Kauno įrašų kompanija „Mega Records”, sudėtos per pastaruosius dvejus metus sukurtos dainos. Visoms joms žodžius ir muziką parašė pats Darius.
„Amžinai” įrašytas Milerių namuose įrengtoje studijoje – taip kol kas ir patogiau, ir pigiau. Kartu su Dariumi grupėje groja žmona Asta (būgnai) ir Vidmantas Galeckas (bosinė gitara). Galeckas, buvęs praeityje žinomos grupės „August Band” muzikantas, jau treji metai muzikuoja su Nojumi.
Įsikūrė nuosavame name
„Gyvenu muzika, bet ne iš jos”, – sako vienoje maisto kompanijoje vadybininku ir vairuotoju dirbantis muzikantas. – Dirbti privalai, kad išsilaikytum, nes iš dangaus nukritus svetimoje žemėje kitaip gal net neįmanoma. Mes nesame muzikos saboniai”.
Darbo diena muzikantui prasideda penktą valandą ryto ir baigiasi dvyliktą dienos. Likusį laiką Darius skiria šeimai, muzikai, sportui. Asta, kai Rokui suėjo keturi mėnesiai, taip pat išėjo į darbą. Moteris tris dienas per savaitę dirba „Ecco” batų parduotuvėje pardavimo asistente. Jos darbo trukmė – nuo penktos iki devintos valandos vakaro. Astos ir Dariaus darbo laikas nesutampa, tad sūnus prižiūri pasikeisdami, apsieina be auklės paslaugų. Darius net neįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip ir vaikais rūpintųsi svetimas žmogus.
Prieš pusantrų metų Mileriai paėmė paskolą 25 metams ir nusipirko namą maždaug dvylika kilometrų nuo Dublino centro. „Pasistatėme sienas, vartus, pasisodinome medžių, žodžiu, įsikūrėme lietuviškai. Džiaugiamės, kad likimas mums palankus, nors pradžia buvo gana sunki. Teko dirbti ir apsaugininku klubuose, ir butą nuomotis”, – pasakojo Darius.
Anot Astos, abiejų uždirbamų pinigų visiškai pakanka šeimai normaliai pragyventi, grąžinti paskolai ir netgi skirti muzikai. „Ten viskas geriau sutvarkyta. Turėdami darbą mes nesukame galvos, kaip reikės pragyventi atidėjus paskolos dalį. Galime sau leisti pirkti gerus, kokybiškus daiktus”, – džiaugėsi gyvenimo pranašumais Airijoje Milerienė.
Sunku prasimušti
„Didžiąją laisvalaikio dalį skiriu muzikai, nors Airijoje šioje srityje labai sunku prasimušti. Ten kas antras – muzikantas. Muzikinė rinka tiesiog užkimšta. Jei sakoma, kad lietuvių antroji religija krepšinis, tai airių – muzika”, – teigia muzikantas.
Lietuvoje muzikinę karjerą pradėjusį Darių labai žavi airių požiūris į muziką, didžiulis dėmesys jai. Ten kiekvienoje kavinėje nuo pat ryto skamba „gyva” liaudiška muzika. Vakare šiuos muzikantus pakeičia jaunimas, ir įsivyrauja rokas.
„Tai labai daininga, mokanti linksmintis tauta. Jie kiekvieną savaitgalį, pasibaigus darbo savaitei eina į aludes – „pabus”. Išsipuošę taip, kaip mes, lietuviai, gal tik kartą per pusmetį į pokylį išsipuošiame. Aludėse airiai pabendrauja su artimais žmonėmis, atsipalaiduoja ir pasikrauna energijos visai savaitei. Lietuviai galėtų pasimokyti taip linksmintis”, – sako Darius.
Muzikantas džiaugiasi, kad jų trijulė ne tik puikiai sutaria, bet ir sėkmingai realizuoja muzikinius projektus. Kol nesutiko Vidmanto, Darius bandė groti su airiais, tačiau buvo gana sunku. „Dabar „išsigryninome” ir likome trise. Grupės nariai turi būti kaip broliai”, – tokios nuostatos laikosi muzikantas.
Darius ne tik pats koncertuoja įvairiuose lietuvių ir airių klubuose – jis ir kitiems lietuvių muzikantams bei dainininkams padeda šioje šalyje organizuoti koncertus. Negana to, aktyviai dalyvauja lietuvių bendruomenės veikloje. Jam patikėta kuruoti kultūrą. „Stengiamės per kultūrą nutiesti ekonominius saitus”, – savo veiklos prasmę įvardija Darius.
Šiek tiek ūgtelėjus Rokui Asta būgnus pasistatė svetainėje ir vis dažniau gali prie jų prisėsti. Vyresnėlis Arijus jau supranta tėvų meilę muzikai, nebetrukdo repetuoti, o jaunėlis klausosi jų grojamos muzikos ramiai sau žaisdamas.
„Kartą kurdamas anglišką dainą pritrūkau žodžių, tai pagalbon netikėtai atėjo Arijus”, – džiaugėsi bundančiais sūnaus gabumais tėvas. „Paskui tėtė pagal mano sukurtus žodžius dainą pavadino”, – išdidžiai pareiškė septynmetis.
Arijus ir vardą broliui išrinko. „Buvo vaikų piešinių paroda. Vieno piešėjo vardas buvo Rokas. Arijui jis taip patiko, kad pasiūlė tokį patį duoti ir broliui. Pagalvojom, kad visai muzikalu: Rokas Mileris, ir sutikom”, – prisiminė Darius.
Kuriant muziką žmona Dariui yra ne tik mūza, bet ir pirmoji pagalbininkė bei kritikė. Asta rūpinasi būgnų skambėjimu, ji pakoreguoja galutinį dainos variantą.
„Dėl žodžių priekaištų iš Astos nesulaukiu. Kartais net pats stebiuosi savo sukurtais tekstais. Žodžiai ateina, pereina per mane, negaliu net paaiškinti, tarsi kažkokia energija užvaldo”, – atskleidžia kūrybinių akimirkų išgyvenimus muzikantas.
Ilgisi Lietuvos
Gyvenimu svetimoje šalyje Mileriai nesiskundžia – įsikūrę taip, kaip daugelis lietuvių gali tik pasvajoti, tačiau tėvynės ilgesys kamuoja vis stipriau. „Trūksta namų, artimųjų, netgi gimtojo Alytaus gatvių. Airijoje tik pasvajoti galime apie tai, kas ten buvo taip įprasta – savaitgalį sėdai į mašiną, ir poilsiauji su draugais prie ežero. Ten gamta taip pat graži, tačiau iki šiol nežinome, prie kurio ežero galima kurti laužą ir ar iš viso galima”, – su ilgesiu kalbėjo muzikantas.
Anot Milerių, lietuvių ir airių tautos turi daug panašumų, bet gyvenimo būdu gana nemažai skiriasi. Pavyzdžiui, lietuviai svečius įpratę kviestis į namus, o štai airiai nelinkę to daryti. Rimtus ir džiaugsmingus reikalus jie sprendžia kavinėse, aludėse.
„Per penkerius metus gal kokį kartą esu buvęs pas airį svečiuose, nors mes juos ir kviečiamės. Lietuvoje, nesulaukę panašaus atsako, galbūt įsižeistume, o ten tokios tradicijos, ir negali pykti. Airiai – žmonės, nemokantys pasakyti „ne”. Tačiau susitari vienaip, o jie apsisukę daro kitaip, be to, nėra punktualūs. Iš pradžių maniau, kad jie taip elgiasi tik su imigrantais, bet įsitikinau, kad taip bendrauja ir tarpusavyje”, – susitaikė su svetimos šalies tradicijomis Darius.
Anot Astos, santykiai su kaimynais geri, tačiau oficialūs. Darius neslėpė, kad per tuos keletą metų taip ir nesurado nė vieno tikro draugo Airijoje. „Pažįstamų, gerų pažįstamų turiu, o draugų, su kuriais sietų ir dvasinis ryšys, nėra”, – pasakojo buvęs alytiškis.
Apie muzikinį Lietuvos gyvenimą Darius sužino per internetą. Anot jo, pas mus vis dar vyrauja popmuzika, o jam norėtųsi girdėti daugiau roko ir originalesnės muzikos. Šios viešnagės metu Nojus televizijos laidoje NML (Nacionalinė muzikos lyga) „Va bank” kovoje susirungė su muzikinio realybės šou „Kelias į žvaigždes” dalyve Vilija ir pralaimėjo. „Į dalyvavimą tokiame renginyje žiūriu kaip į galimybę pristatyti savo dainas ir jų populiarinimą”, – nė kiek nenusiminė dėl klausytojų pasirinkimo Darius.
Ar žada grįžti į Lietuvą? „Galbūt ateityje. Tačiau kol kas neplanuojame. Mano nuostata tokia: jei ne Alytuje gyveni, tai tas pats, kur – Dubline ar Klaipėdoje”, – įsitikinęs Nojus.