Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pradėtas įgyvendinti prevencinis projektas „Pramogos be narkotikų” – siekiama, kad Lietuvos jaunimas naktiniuose klubuose linksmintųsi nevartodamas narkotikų
„Lietuva viena pirmųjų naujų ES narių pradėjo įgyvendinti kompleksinę narkomanijos prevenciją jaunimo pasilinksminimo vietose”, – sakė Narkotikų kontrolės departamento prie Vyriausybės direktorė Audronė Astrauskienė, spaudos konferencijoje pristatydama projektą „Pramogos be narkotikų”. Pasak jos, Lietuvoje 15-34 metų jaunuolių narkotikų vartojimo rodikliai mažesni už Europos vidurkį. Laiku pradėjus įgyvendinti prevencines priemones jaunimo pasilinksminimo vietose, rengiant informacines kampanijas apie narkotikų žalą, tikimasi gerų rezultatų.
Neseniai Narkotikų kontrolės departamentas apklausė 13 naktinių klubų, veikiančių Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. 4 iš dalyvavusių apklausoje klubų (Kaune ir Šiauliuose) niekada nėra užfiksavę su narkotikais susijusių incidentų. Kai kurie sostinės naktiniai klubai yra užfiksavę 10-20 atvejų, susijusių su narkotikų vartojimu ir platinimu, bet nė vienas apie tai nepranešė policijai. Kodėl? Viena priežasčių – nėra grįžtamosios informacijos tarp naktinių klubų ir teisėsaugos. „Narkotikų mados pas mus ateina iš užsienio, tačiau ten bausmės už jų platinimą ir vartojimą griežtos. Pas mus baudos, palyginti su platintojų pajamomis, nedidelės, tad ir norimo rezultato nepasiekia. Vieną platintoją išsiveš policija, o jo vietoje atsiras kitas, tik mums prireiks laiko, kol nustatysime, kas jis”, – teigia naktinio klubo „Connect” ir restorano „Grasa” direktorius Martynas Tyla. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 50 proc. naktinių klubų lankytojų nors kartą yra vartoję narkotikų. Lietuvoje – 8 proc., rodo Narkotikų kontrolės departamento duomenys. Pasak Tylos, reikėtų siekti, kad Lietuvoje linksmintis be narkotikų taptų madinga. Be to, jis siūlo nustatyti griežtus reikalavimus klubams, o už jų nepaisymą taikyti sankcijas.
„Klubai suinteresuoti saugoti gerą savo reputaciją, kad jų lankytojai jaustųsi saugūs. Jeigu nebus platinami ir vartojami narkotikai, visiems bus geriau”, – aiškino kaunietė, laisvalaikio ir pramogų centro „Oazė” direktorė Smiltė Mažūnienė. Jos nuomone, labai svarbu, kad įgyvendinant projektą „Pramogos be narkotikų” bus stiprinamas klubų ir policijos bendradarbiavimas. Projekte numatyta rengti mokymus policijai ir saugos firmų darbuotojams, kad jie mokėtų pažinti narkomanus, nustatyti, kokį narkotiką šie vartojo, ir žinotų, ką daryti, kokių priemonių imtis. Narkotikų kontrolės departamentas su teisės specialistais, policijos pareigūnais, naktinių klubų ekspertais parengė ir išleido metodinių rekomendacijų, kaip įgyvendinti prevencines priemones naktiniuose klubuose. Suformuota darbo grupė, kurią sudaro policijos pareigūnai, savivaldybės atstovai, priklausomybės ligų ir narkomanijos prevencijos specialistai, šiemet Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įgyvendinsiantys projektą „Pramogos be narkotikų”. Pasak projekto vadovės, Narkotikų kontrolės departamento atstovės ryšiams su visuomene Vilmos Janulytės, šiemet numatoma rengti mokymus naktinių klubų administracijai ir personalui. „Padėsime spręsti su narkotikais susijusias problemas ir kurti gerą klubo vardą”, – žadėjo projekto vadovė.
Pasak Lietuvos policijos mokymo centro Mokymo skyriaus viršininko Audriaus Chmieliausko, patirtimi su lietuviais dalysis Švedijos pareigūnai. Pavyzdžiui, Stokholme įkurtas specialus policijos padalinys (klubų komisija), dirbantis su naktiniais klubais. Jų darbuotojai atlieka narkotikų testą. Švedijos naktiniai klubai įsteigė asociaciją „Klubai prieš narkotikus”. Sukurtas šios asociacijos interneto puslapis, taksi automobiliuose yra žemėlapiai, kuriuose pažymėti tokie klubai, o mažėjant narkotikų vartojimui (vartoja 9 proc. švedų) mažėja ir su tuo susijęs nusikalstamumas.
Prevencinį projektą „Pramogos be narkotikų” remia partneriai iš Švedijos, Didžiosios Britanijos, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras bei Šiaurės ministrų tarybos biuras.