Interneto platybėmis ėmus klaidžioti vis didesniam vaidybinių filmų, muzikinių kūrinių, žaidimų ar programinės įrangos kopijų skaičiui, autorių teisių sergėtojai pripažįsta: kova su piratavimu internete – tai nelyg kova su vėjo malūnais.
Gyventojams perkant vis daugiau kompiuterių bei namuose įdiegiant interneto ryšį, piratavimas internete tampa vis didesne grėsme visai intelektinės nuosavybės industrijai.
Užuot pirkę ne vieną dešimtį kainuojančias kompaktines plokšteles, vartotojai vis dažniau kopijuoja, daugina ir platina filmus bei muzikinius kūrinius. Visa tai daro nemokamai ir atima uždarbį iš autorių ir platintojų.
„Piratavimo mastai internete labai dideli, kenčia visos industrijos, veikiančios intelektinės nuosavybės sektoriuje. Problema globali ir sunkiai įveikiama”, – pripažįsta Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) Muzikos kūrinių skyriaus specialistas Marius Kuzminas.
Baudos už pardavinėjimą
Su intelektinės nuosavybės vagišiais kovojančių Lietuvos muzikos industrijos asociacijos (LMIA) bei Kriminalinės policijos biuro Intelektinės nuosavybės apsaugos pareigūnų pagrindinis taikinys – komercinės naudos siekiantys piratai.
Iš interneto atsisiųstus kūrinius jie kopijuoja į kompiuterines laikmenas ir parduoda juos klientams, kuriuos „sužvejoja” taip pat internete. Už tokią veiką galima užsitraukti netgi baudžiamąją atsakomybę. Pernai buvo uždaryta apie 10 interneto svetainių, siūlančių įsigyti nelegalios produkcijos, nustatyti platintojai, o padirbti produktai išimti iš apyvartos.
Smulkmė nedomina
Daug sunkiau pažaboti piratus, kurie neturi tikslo užsidirbti. Komercinės naudos nesiekiantys vartotojai vadinami buitiniais piratais. Teisėsaugos institucijų atstovai pripažįsta, kad dėl tokių smulkių žuvelių paprastai neverta eikvoti laiko, nors jų veika ir užtraukia administracinę atsakomybę. Tačiau tam, kad policija pradėtų bylą prieš buitinį piratą, į ją su konkrečiais kaltinimais turi kreiptis neteisėtai įgyto bei platinamo kūrinio autorius ar jo atstovas.
„Autorių teisių įstatymas žmogui nedraudžia pasidaryti vieną originalaus albumo kopiją. Šiuolaikinės technologijos leidžia tą kopiją išsaugoti kietajame kompiuterio diske, FTP serveryje. Labai sunku įrodyti, kad filmas ar muzikinis kūrinys nukopijuotas nuo neteisėto kūrinio”, – pasakojo LMIA viceprezidentas Vytautas Simanavičius.
Laimi aktyvūs autoriai
LMIA ir Lietuvos informacijos technologijų įmonių asociacijos „Infobalt” atstovai mano, kad kovojant su piratavimu internete aktyvesni turėtų būti patys autoriai.
„Jei autorius pats nesirūpins savo nuosavybe, tai niekas jam nepadės. Programinės įrangos piratus paprasčiau susekti, o audiovizualinių kūrinių ir autorių tiek daug, kad asociacijos vargu ar pajėgios viską apžioti”, – kalbėjo „Infobalt” autorių teisių agentūros direktorė Vilma Misiukonienė.
LATGA-A atstovas Kuzminas įsitikinęs, kad Lietuvoje kovą su piratais varžo įstatymai. Pavyzdžiui, aptikus interneto svetainę, nelegaliai disponuojančią intelektine nuosavybe, be teismo nutarties interneto tiekėjas pažeidėjų neišduoda.
Tačiau Misiukonienė nemano, kad piratavimą gali išnaikinti interneto paslaugų tiekėjai, nes nuolat stebėti turinį reikia papildomų lėšų, žmonių ir kitokių išteklių. Juolab jie negali imti ir uždaryti serverio, nes jame gali būti saugoma ir asmeninė informacija.