Miesto valdžia žada, kad patys miestiečiai galės nuspręsti, kaip turėtų atrodyti vienas Kauno simbolių
Vakar Kauno pilyje apsilankęs vicemeras Adolfas Antanas Balutis teigė, kad bus rengiama kauniečių apklausa dėl gaivinamo miesto simbolio ateities. Savivaldybė pristatys tris pilies vizijos maketus.
Bokštas jau sutvarkytas
Per žiemą UAB „Restauracija” restauravo lauko duris, įstiklino bokšto apžvalgos aikštelę, po stogu sukalė medines lubas, prie perdarytų laiptų įrengė turėklus, išvedžiojo elektros laidus.
„Dabar bokšto nekošia vėjai, apžvalgos aikštelė apsaugota nuo kritulių, – sakė „Restauracijos” darbų vadovas Andrius Striūna. – Prieš tai čia vaikščioti buvo nesaugu, kai kur lankytojai galėdavo prasmegti atvirose patalpų ertmėse”.
Pilies rūsyje sutvarkyta dalis bastėjos, kuri juosia bokštą. Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis mano, kad ši vieta labai tiktų restoranui arba alinei. Tiesa, čia gana vėsu ir nežinia, ar apsimokėtų patalpas šildyti žiemą.
Miesto plėtros departamento direktorius Povilas Kuprys antrame aukšte siūlė įkurti reprezentacinę salę. „Šioje garbingoje istorinėje aplinkoje galėtų susitikti verslininkai, valdžios atstovai, būtų pasirašomos svarbios miestui sutartys”, – svarstė jis.
Prie įėjimo lauke įrengtas nedūžtantis stiklas, per kurį galima matyti bokšto rūsį. Po juo apačioje vėliau bus eksponuojamas vienas iš sukurtų pilies vizijos maketų. Trys šio objekto plėtros projektai bus pristatyti kitą savaitę rengiamoje parodoje „Kaunas 2006”, vėliau – Savivaldybėje arba Centro seniūnijoje. „Svarbiausia, kad žmonės būtų aktyvūs ir apklausoje pasirinktų priimtiniausią variantą”, – kalbėjo A.A.Balutis. Jis užsiminė, kad bus klausiama ir miesto architektų, įvairių organizacijų nuomonės.
Siūlomi trys variantai
A.A.Balučio teigimu, Savivaldybė per metus piliai sutvarkyti skyrė 308 tūkst. litų. Dar 140 tūkst. litų gauta iš Kultūros vertybių apsaugos departamento. Beveik 100 tūkst. litų skirta trims galimybių studijoms. Jas parengė viešą konkursą laimėjęs vilnietis architektas Kęstutis Mikšys.
Pirmame variante siūloma baigti Kauno pilies konservavimą ir palikti ją tokią, kokia yra dabar. Įdomesnis yra dalinio atstatymo projektas. Ant išlikusio bokšto būtų pastatyti dar du aukštai ir atkurtas, kaip manoma, buvęs statinio aukštis. Patalpas būtų galima įrengti ir ant išlikusios sienos, o vietoje kito bokšto liekanų pastatyti naują. „Nauji statiniai būtų iš šiuolaikiškų medžiagų ir nebūtinai turėtų būti storų sienų kaip išlikęs bokštas, kitaip tariant, būtų derinama išlikusi senoji ir šiuolaikinė architektūra, – kalbėjo R.Miliukštis. – Išsiplėtusioje erdvėje galėtų įsikurti ne tik restoranas, bet ir viešbutis, muziejus, vystoma kita veikla”.
Brangiausia būtų atstatyti visą pilį. „Tačiau neišlikę duomenų, kaip ji atrodė iš tikrųjų, todėl tai būtų daugiau istorikų ir architektų fantazijos vaisius”, – mano R.Miliukštis. Pastarasis variantas kainuotų iki 40 mln. litų.
Miesto vadovai mano, kad visiškas pilies atstatymas vargu ar būtų priimtinas. „Dėl to ji netaptų labiau patraukli turistams nei dabar, nes nėra ypatingai išsiskirianti iš kitų Europos pilių”, – mano A.A.Balutis.
Tikimasi, kad išrinkti ir patvirtinti pilies plėtros viziją pavyks iki rudens. „Tada rašysime paraišką Norvegijos, Islandijos ir Liuksemburgo fondui, besirūpinančiam kultūros paveldu”, – sakė jis. Visus plėtros įgyvendinimo darbus tikimasi baigti iki 2012 metų.
Reikės pirkti bilietus
Praėjusią vasarą pilyje įsikūrė Kauno regiono turizmo informacijos centras. Šiemet lankytojams centras duris atvers birželio mėnesį. Jo direktorius Sigitas Sidaravičius sakė, kad šią vasarą už apsilankymą jau teks mokėti nuo 2 iki 5 litų. „Norime, kad čia ateitų tikrai besidomintys pilimi žmonės. Pavyzdžiui, pernai antrame aukšte slampinėjantys paaugliai supjaustė laidus”, – sakė direktorius.
Savivaldybės atstovai teigė, kad prie įėjimo planuojama įrengti vaizdo stebėjimo kamerą. Prie durų lauke nedūžtantį stiklą virš rūsio kažkas jau bandė įveikti alaus buteliais.
S.Sidaravičius sakė, kad pernai šiame turizmo informacijos centro punkte per dieną apsilankydavo apie 100 turistų, o savaitgaliais – tris kartus daugiau.
Kauno pilį Savivaldybė iš Kultūros ministerijos perėmė 2004 metų pabaigoje. Ilgą laiką ji stūksojo apleista. Jai per metus buvo skiriama vos 7 tūkst. litų. Šiemet iš miesto biudžeto piliai bus išleista 150 tūkst. litų.
Šis istorinis paminklas yra viena seniausių Lietuvos mūrinių pilių. Manoma, kad ji pastatyta XIII amžiuje ir buvo vienas svarbiausių kovos su kryžiuočiais atsparos punktų.
Pasak istorikų, ši pilis vienintelė šalyje turėjo dvi gynybines sienas. XVI amžiuje ji rekonstruota į bastėjos tipo tvirtovę. Iki šių dienų išliko tik maždaug trečdalis buvusių statinių komplekso.