Neįgalieji nori gyventi ne rezervate, o jų reikmėms pritaikytuose butuose
Kauno Savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus įsitikinęs, kad miesto Taryba pritars Socialinių reikalų komiteto siūlymui. Pagal jį, pardavus neįgaliesiems statytą namą, gautos lėšos bus skirtos naujiems socialiniams būstams įsigyti ar esamiems pritaikyti prie neįgaliųjų poreikių.
Gyvenimą stebi pro pusrūsio langą
Sutuoktinius Zofiją ir Algirdą Ušinskus negalia kamuoja nuo jaunystės. Zofijai pripažinta visiška negalia, o Algirdui – I grupės. Abu tvirtina, kad nuo sovietmečio, kai buvo pradėtas statyti namas žmonėms su judėjimo negalia, stovi eilėje išsinuomoti jame butą.
„Šiomis dienomis praradome paskutinę viltį, nors Savivaldybės sudarytoje eilėje laukiame nuo pat namo statybos pradžios – beveik du dešimtmečius. Šiomis dienomis mus pasiekė žinia, kad šį rekordiškai ilgai statytą namą Savivaldybė jau parduoda, nes neturi lėšų statybai užbaigti. Sklinda gandas, kad neįgaliųjų organizacijų įdėti į statybą pinigai nuplauks nežinia kur”, – kalbėjo Zofija Ušinskienė. Beje, kai buvo sudaromas norinčiųjų gyventi tame name sąrašas, Ušinskai buvo įrašyti 10-oju numeriu, prieš tai pateikę daugybę reikalautų dokumentų.
Negalių kamuojami Ušinskai jau nesitiki pagerinti savo kasdienės buities sąlygas, nors pusrūsyje nuomojamame bute jiems gyventi labai sunku. „Laiptai iš buto į kiemą mano žmonai – jau seniai neįveikiama kliūtis. Maža to, atsitikus name kanalizacijos ar vandentiekio tinklų avarijai, mūsų bute vis išlupamos grindys, nes po jomis sukloti šių tinklų vamzdžiai”, – pasakojo Algirdas Ušinskas.
Bus perkami ir įrengiami butai
„Aš neturiu jėgų panešti laiptais suaugusį žmogų, negalintį vaikščioti. Pavargau bevarstydama įvairių institucijų duris ir ieškodama pagalbos. Beveik visų valdininkų kabinetuose atsitrenkiu į abejingumo sieną”, – sakė laikina Zofijos ir Algirdo Ušinskų globėja Vilija Gerulienė.
Savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komiteto pirmininkė Loreta Kudarienė patvirtino, kad invalidams skirtas 52 butų namas buvo pradėtas statyti 1989 m. Į jo statybą investuota truputį daugiau nei 4 mln. Lt, o norint ją užbaigti reiktų dar 4,5 mln. Lt. Daugiausiai lėšų šiai beveik du dešimtmečius trunkančiai statybai skyrė Savivaldybė ir Invalidų reikalų taryba.
„Savivaldybė, perėmusi šį namą savo žinion, jau pernai nutarė jį parduoti, o iš gautų lėšų grąžinti statybą rėmusioms institucijoms jų investuotus pinigus. Pavyzdžiui, Invalidų reikalų tarybai reiktų grąžinti daugiau nei pusę milijono litų. Mūsų komitetas sieks, kad pardavus namą ir atidavus investuotojams pinigus, visos likusios lėšos būtų skirtos žmonių su negalia būstams pritaikyti”, – sakė L.Kudarienė.
Jaustųsi lyg rezervate
Kauno invalidų draugijos pirmininko Igno Mačiuko nuomone, gal ir gerai, kad tas namas parduodamas. „Žmonės su judėjimo negalia ten jaustųsi tarsi rezervate, atskirti nuo sveikosios visuomenės dalies. Būtų išties gerai, jei lėšos, gautos už parduotą namą, būtų skirtos nupirkti butus neįgaliesiems pirmuose aukštuose, įrengti pandusus ir visa kita, kas reikalinga žmonių su judėjimo ir kitomis negaliomis reikmėms. Mat Savivaldybė tik šiais metais skyrė 150 tūkstančių litų neįgaliųjų būstams pritaikyti – anksčiau tos sumos buvo labai menkos”, – sakė I.Mačiukas.
Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus palaiko L.Kudarienės vadovaujamo komiteto iniciatyvą – pinigus už parduotą namą skirti socialinio būsto statybai ir aplinkos pritaikymui žmonių su įvairiomis negaliomis reikmėms. „Tikiuosi, kad šiam pasiūlymui pritars ir miesto Taryba. Kartu džiaugiuosi, kad bus galima nupirkti daugiau socialinių būstų ir pritaikyti neįgaliųjų poreikiams tuos butus, kuriuose jie jau gyvena”, – sakė G.Jankus.
Statant naujus gyvenamuosius namus bus reikalaujama jų pirmuose aukštuose įrengti kelis butus, pritaikytus žmonėms su judėjimo negalia.