Praėjusiais metais šeimų pajamos didėjo visuose šalies miestuose bei rajonuose
Kaune yra sukaupta daugiau nekilnojamojo turto, taip pat automobilių, televizorių nei vidutiniškai šalyje, tačiau kauniečiai pajamų gauna mažiau nei klaipėdiečiai ir marijampoliečiai. Tokias išvadas paskelbė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „TNS Gallup”, 2004-2005 metais atlikusi gyventojų apklausas.
Internetas populiarėja
Apklausos duomenys liudija, kad nuosavą automobilį Kaune turi daugiau kaip 58 proc., o Kauno rajone – net 62 proc. namų ūkių. Visoje šalyje šis rodiklis viršija 53 proc. Kompiuterį savo namuose turi beveik kas antras kaunietis, o Kauno rajone – 37,9 proc., Lietuvoje vidutiniškai – 31,1 proc. apklaustųjų. Antrą butą ar namą turi įsigiję 6,2 proc. kauniečių – tai taip pat daugiau nei Kauno rajone (3,8 proc.) bei vidutiniškai Lietuvoje (5,4 proc.).
Daugiau kauniečių naudojasi ir interneto, kabelinės televizijos bei mobiliojo ryšio paslaugomis. Internetu namuose naudojasi kas ketvirtas Kauno ir kas penktas rajono gyventojas. Tyrimas rodo, kad visos šalies mastu internetą namuose turi tik 15,5 proc. gyventojų. Kabelinę televiziją turi įsivedę apie 40 proc. kauniečių ir 31,9 proc. visų Lietuvos gyventojų, tuo tarpu Kauno rajone – tik 13,6 proc. gyventojų. Mobiliuoju ryšiu naudojasi 82,7 proc. Kauno, 75,9 proc. Kauno rajono ir 74,2 proc. šalies gyventojų.
Pajamos augo
Daugiau kaip pusė apklaustų kauniečių teigė dirbantys samdomą darbą. Kauno rajono ir Lietuvos vidurkis siekia 43,4 proc. Vidutinės kauniečių pajamos gana ženkliai viršija šalies vidurkį. Vidutinės šeimos mėnesio pajamos Kauno mieste sudaro 1494 litus, rajone – 1444 litus, o visos Lietuvos mastu ši suma yra 1244 litai šeimai per mėnesį.
Vidutinės pajamos vienam šeimos nariui 2005 metais Kauno mieste siekė beveik 570 litų ir, lyginant su 2004 metais, išaugo 24 procentais. Kauno rajone vidutiniškai vienam šeimos nariui teko 488,45 lito ir per metus šios pajamos išaugo net 42 procentais. Šalyje šis rodiklis yra apie 475 litai vienam šeimos nariui per mėnesį, t.y. 24 proc. daugiau nei užpernai.
Tyrimo duomenimis, vidutinis šeimos dydis Kaune yra 2,81, Kauno rajone 3,12, visoje Lietuvoje – 2,84 žmogaus.
Smulkusis verslas atsilieka
Pagal oficialios statistikos rezultatus, vidutinis darbo užmokestis praėjusiais metais Kaune taip pat gerokai išaugo, tačiau dar nepasiekė šalies vidurkio. „Sodros” Kauno skyriaus duomenimis, praėjusiais metais kauniečiai vidutiniškai uždirbo po 1194 litų, t.y. 200 litų daugiau nei 2004 metais, tačiau Kauno gyventojų uždarbis dar neprilygsta šalies vidurkiui – 1453 litų.
Didžiausius atlyginimus darbuotojams Kaune moka akcinės bendrovės, kur žmonės vidutiniškai uždirba apie 1500 litų. Savivaldybės įmonėse vidutinis darbo užmokestis siekia 1300 litų. Šiek tiek mažiau – apie 1200 litų – uždirba biudžetinių įstaigų darbuotojai. Vidutiniškai vos po 520 litų uždirba gyventojai, įsidarbinę smulkiosiose individualiose įmonėse.
Finansinė padėtis skirtinga
Apklausos duomenimis, kur kas sparčiau pernai didėjo Klaipėdos bei Marijampolės gyventojų pajamos. Uostamiestyje vidutinės šeimos pajamos per mėnesį siekia 1539 litus, o vienam šeimos nariui teko 621 litas, t.y. 41 proc. daugiau nei 2004 metais.
Nuo klaipėdiečių nedaug atsilieka marijampoliečiai, kurių vidutinės šeimos pajamos – 1537 litai. Pernai vienam šeimos nariui tenkančios pajamos išaugo net 73 proc. ir yra 622,5 lito.
Kituose šalies rajonuose žmonių finansinė padėtis gerėjo ne taip sparčiai. Pavyzdžiui, vidutinės šeimos pajamos per mėnesį Kaišiadorių mieste sudaro 1071 litą, o rajone – tik 825 litus. Kiek geresnė padėtis Jonavos rajone, kur šeima per mėnesį gauna apie 1227 litus, rajone – 725 litus. Vidutinės pajamos vienam šeimos nariui Jonavoje tik šiek tiek viršijo šalies vidurkį ir siekė 481 litą. Tiesa, ši suma net 138 litais, arba 40,3 procentais, didesnė nei 2004 metais.
Vidutinės šeimos pajamos per mėnesį Kėdainių mieste sudaro 1133,4 lito, Kėdainių rajone – 730,7 lito. Tyrimo duomenimis, šio krašto gyventojai pagal gaunamas pajamas atsilieka nuo šalies vidurkio.
Daugiau automobilių nei kompiuterių
Kėdainiečiai turi mažiau ir automobilių, ir kompiuterių, lyginant su kitais Lietuvos miestais bei rajonais. Nuosavą automobilį Kėdainiuose turi 43,6 proc. namų ūkių, kompiuterį – 26,9 proc., antrą butą ar namą – 2,7 proc. Kiek daugiau Kėdainių gyventojų naudojasi internetu, bet kabelinės televizijos ir mobiliojo bei fiksuoto ryšio paslaugų vartotojų, lyginant su Lietuvos vidurkiu, yra mažiau. Internetu namuose naudojasi 17,5 proc. žmonių, tačiau net 65 proc. turinčiųjų namuose kompiuterį naudojasi ir internetu.
Kabelinę televiziją turi 27 proc., mobiliuoju ryšiu naudojasi 72 proc. kėdainiečių. Fiksuotą ryšį turi 23 proc. Kėdainių gyventojų – tai taip pat mažiau nei vidutiniškai Lietuvoje (38 proc.).
Interneto bei mobiliojo ryšio paslaugomis naudojasi ir mažiau jonaviečių. Internetu namuose naudojasi 14,9 proc., mobiliuoju ryšiu – 69 proc. žmonių Jonavoje. Jonavos ir 74,2 proc. Lietuvos gyventojų, o štai kabelinę televiziją turi 76,7 proc. jonaviečių ir tik 31,9 proc. kitų Lietuvos gyventojų.
Tęstinį tyrimą „Omnibus” „TNS Gallup” atliko 2004-2005 metais. Tyrimo metu buvo apklausta per 36 tūkst. šalies gyventojų nuo 15 iki 74 metų.
😉 joa…faktai klaba uz save 😕