Iki vidurvasario verslo visuomenė dar gali teikti pasiūlymus būsimajai ES muitinės „konstitucijai”
Europos Parlamento nario Šarūno Biručio iniciatyva šią savaitę surengtas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) posėdis buvo dedikuotas naujajam Europos Sąjungos muitinės kodeksui. Svečio teigimu, dar 2003-iaisiais imtas rengti dokumentas jau pradėtas svarstyti galutinius sprendimus priimančiose ES institucijose, todėl laiko pateikti kokias nors pastabas ar apginti savus interesus liko labai nedaug.
Misija kinta
„Dabartinis ES muitinės kodeksas yra pasenęs. Jis nesuderintas nei su esminiais tarptautinės prekybos pokyčiais, ypač sparčiu informacinių technologijų naudojimo bei keitimosi elektroniniais duomenimis augimu, nei su besikeičiančiomis muitinės darbo prioritetinėmis sritimis. Tai trukdo ES vidaus rinkoje veiksmingai atlikti muitinės formalumus bei vykdyti su rizika susijusią kontrolę. Todėl tikimasi, kad naujasis Bendrijos muitinės kodeksas taps svarbiu žingsniu modernizuojant ES rinką. Įsigaliojus naujam kodeksui, būtų padidintas jos verslo įmonių konkurencingumas. Lietuvos verslui taip pat būtų paprasčiau atlikti muitinės formalumus kompiuterizuotomis sistemomis, būtų sutaupyta ir laiko. Taikant centralizuotą muitinio įforminimo principą daugiau muitinės formalumu būtų galima atlikti prie išorinių ES sienų esančiose muitinės įstaigose. Supaprastėtų ir teisinis muitinės darbo reglamentavimas, būtų geriau suderintos įvairiose ES šalyse taikomos sankcijos už muitų teisės aktų pažeidimus”, – pristatydamas reikalo esmę teigė europarlamentaras Š.Birutis.
Jis pastebėjo, kad šiuo metu su muitinės vardu siejama ne tiek mokesčių surinkimo, kiek saugumo, susijusio su kontrabandos, pavojingų ar narkotinių medžiagų platinimo prevencija, užtikrinimo funkcija. Kadangi vidinių ES sienų nebeliko, kuriant naują muitinės kodeksą daug dėmesio skiriama išorinių sienų apsaugai stiprinti, o drauge ir tarptautinės prekybos procedūroms supaprastinti.
Š.Biručio teigimu, kadangi iki liepos mėnesio dar įmanoma teikti pasiūlymus, verslo visuomenė turėtų pasidomėti, ar naujasis kodeksas atitinka jų interesus.
„Tai paskutinė galimybė, nes šis dokumentas bus priimamas bendru sutarimu, pats reglamentas nebus perkeliamas į nacionalinius teisės aktus, bet veiks tiesiogiai. T.y. jokios adaptacijos nebus. Praleidus progą koreguoti dokumentą, vėliau teks juo vadovautis be išlygų”, – perspėjo Š.Birutis.
Namų darbai atlikti
Posėdyje dalyvavę Lietuvos muitinės departamento (MD) direktorius Rimutis Klevečka bei Muitų teisės derinimo skyriaus viršininkas Juozas Šarūnas Avižienis taip pat pripažino, kad skirtingos ES šalys turi skirtingų interesų, kuriuos bando ginti priimant naują Muitinės kodeksą. Tačiau pareigūnai patikino, kad Lietuvos MD atstovai dalyvavo minėto dokumento projektą „šlifavusioje” darbo grupėje, todėl čia nesą kokių nors mūsų šalies verslininkus nemaloniai nustebinti galinčių nuostatų.
J.Š.Avižienis, pristatydamas svarbiausius modernizuoto kodekso punktus, pastebėjo, jog permainas lėmė būtinybė prisitaikyti prie besikeičiančios verslo aplinkos, globalizacijos, naujų saugumo reikalavimų ir siekis palengvinti prekybą. Jo teigimu, dokumentu ketinama reglamentuoti bendros muitinės informacinės sistemos veiklą, peržiūrėti pasienio ir vidinių muitinės įstaigų funkcijas, sukurti sisteminį tikrinimą ir verslo subjektų patikimumo vertinimą. Tikimasi, kad įgyvendinus kodeksą įprastinės muitinės deklaracijos bus pakeistos elektroninėmis, taisyklės ir procedūros bus modernizuotos, paprastesnės ir racionalesnės.
Pasak J.Š.Avižienio, projekte numatomas centralizuotas muitinis įforminimas susijęs su vieno langelio ir vieno sustojimo principų įgyvendinimu. Čia taip pat kalbama apie elektroninius duomenų mainus, muitinės prievolę vesti dialogą su ekonominių operacijų vykdytojais (asmenys turi teisę būti išklausyti prieš priimant jiems nepalankų sprendimą). Kodekse kalbama apie bendrą verslininkų registravimo sistemą, nacionalinių apribojimų, taikomų atstovavimo atvejais, atsisakymą, galimybes naudotis privalomąja informacija. Ketinama įdiegti bendrą sankcijų už muitų teisės aktų pažeidimus schemą ir bendras visų muitinės sprendimų priėmimo taisykles.
Bendros taisyklės bus taikomos rinkliavoms ir muitinės išlaidoms atlyginti. Numatomos paprastesnės skolos muitinei atsiradimo taisyklės, kai ši skola atsiranda dėl nustatytų reikalavimų nesilaikymo, paprastesnės muitų apskaičiavimo taisyklės, mažiau išimčių. Čia kalbama apie bendras garantijų naudojimo taisyklės, taikomas ir tranzitui, ir kitoms muitinės procedūroms, aiškių ribų nustatymą tarp muito apskaičiavimo, pranešimo apie muitą ir muito įtraukimo į apskaitą.
Tikimasi, kad ateityje bus racionalizuotos muitų neišieškojimo, grąžinimo ir atsisakymo išieškoti taisyklės, supaprastintos deklaravimo bei klasifikavimo procedūros.
J.Š.Avižienio teigimu, dokumento projekte numatomos tikslesnės prekių sunaikinimo ir kitų disponavimo prekėmis būdų naudojimo taisyklės, suderintos laikinojo saugojimo, muitinio sandėliavimo ir prekių laikymo laisvojoje zonoje taisyklės. Žadama išplėsti laikinojo įvežimo perdirbti procedūros taikymo sritis bei supaprastinti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą – apmokestinant kompensacinius produktus kaip pagrindinė taisyklė taikomas pridėtinės vertės metodas.
Lietuviška specifika
Klausiamas, kokius pasiūlymus lig šiol naujojo kodekso rengėjams teikė Lietuvos muitinė, R.Klevečka nurodė, jog svarbiausia buvo įtikinti kolegas iš kitų ES šalių palikti tam tikras išimtis geležinkelio tranzitui į Kaliningrado sritį.
„Kadangi ES siekia suvienodinti krovinių gabenimo dokumentus, kilo grėsmė, kad bus apsunkintas tranzitas į greta Lietuvos esančią Rusijos „salą”. Tačiau mes garantavome, kad šis prekybinis kelias bei supaprastintų važtaraščių naudojimas nesukels jokių problemų, ir sulaukėme teigiamos reakcijos. Tai reikėtų laikyti ne tik visos Lietuvos muitinės pripažinimu, bet ir nepervertinama pagalba transportininkams, kurie pastaruoju metu į Kaliningradą gabena po 20 mln. tonų krovinių kasmet”, – džiaugėsi R.Klevečka.