Abejojama, ar sprendimas dėl euro įneš esminių pokyčių
Pastarosiomis savaitėmis laukiant naujienų iš ES, ar bus leista Lietuvai įsivesti eurą, šalies nekilnojamojo turto rinkoje įsivyravo štilis. Nekilnojamojo turto agentūros sulėtėjusius darbo tempus sieja ir su nežinomybe dėl euro, ir su artėjančia vasara.
Kainų kritimo nelaukia
Kauno nekilnojamojo turto prekybos agentūros (KNTPA) vadovas Almantas Pėstininkas teigė, kad šiomis savaitėmis rinkoje pastebimos laukimo nuotaikos: „Pastaruoju metu didelių pokyčių neužfiksavome, sakyčiau, įsivyravo ramybė. Tam gali turėti įtakos ir euro laukimas, ir sezoniškumas, kuris prieš vasarą juntamas beveik kasmet. Sunku pasakyti, kuris iš šių dviejų aspektų yra esminis. Tačiau tai nereiškia, kad Kaune būstas nėra nei perkamas, nei parduodamas.
Sandoriai sudaromi, tik jų nėra tiek daug, kiek, pavyzdžiui, prieš tris mėnesius”.
A.Pėstininko nuomone, tas faktas, ar euras būtų įvestas nuo 2007-ųjų pradžios, ar vėliau, neturės didelės įtakos nekilnojamojo turto kainoms.
„Ryškaus kainų kritimo nelaukiame ir neprognozuojame. Žinoma, natūralus „pabangavimas” bus pastebimas ir toliau. Tai nėra naujiena rinkai, kuri nuolatos reaguoja į sezoniškumą bei kitus pokyčius. Tačiau euras neturėtų tapti svarbiausiu kainas lemsiančiu veiksniu”, – svarstė pašnekovas.
Jeigu po dviejų savaičių Lietuvą iš Briuselio vis dėlto pasiektų neigiamas atsakymas, KNTPA direktoriaus įsitikinimu, pastarosiomis savaitėmis įsivyravęs štilis greičiausiai užsitęstų dar kiek ilgiau, tačiau tai vis tiek būtų laikinas procesas: „Net jeigu euras nebus įvestas nuo kitų metų pradžios, gyvenimas dėl to nesustos.
Žmonės vis tiek pirks ir parduos nekilnojamąjį turtą. Laikui bėgant, viską į savo vietas sustatys pati rinka. Tą patį prognozuočiau ir euro įvedimo atveju – rinkai prireiks laiko prisitaikyti prie pokyčių, bet ryškaus kainų kritimo tikrai nereiktų tikėtis. Lietuva neturėtų atsilikti nuo kitų ES šalių, kur nekilnojamasis turtas taip pat brangsta. Kainos kyla net ir tose valstybėse, kurios neplanuoja įsivesti eurą”.
Šiuo metu Kaune paklausiausi išlieka maži 1-2 kambarių butai, kurie parduodami greičiausiai, nors sąlyginai tokių būstų kainos yra didžiausios. Ilgiau pirkėjo ieško parduodantieji 3 ar 4 kambarių butus.
Pirkimo tempai sulėtėjo
Nekilnojamojo turto agentūros „InReal” Prekybos skyriaus vadovas Rimas Kirdulis patvirtino, kad pirmaisiais šių metų mėnesiais rinkoje užfiksuotas aktyvumas šiuo metu yra gerokai sumažėjęs.
„Sunku pasakyti, ar šis ramesnis laikotarpis labiau susijęs su euro laukimu, ar su artėjančia vasara. Tolesnės rinkos tendencijos turėtų išryškėti per artimiausius du mėnesius”, – teigė bendrovės atstovas.
Anot jo, pirmą ketvirtį šoktelėjusios tiek senos, tiek naujos statybos būstų kainos praėjusį mėnesį nebekilo.
„Nemanau, kad sprendimas dėl euro įneštų esminių pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje. Jeigu Lietuvai nebūtų leista euro įsivesti nuo metų pradžios, galbūt kainos koreguotųsi 5-10 proc. Tačiau žmonės vis tiek tikėtų ir lauktų, kad bendra valiuta anksčiau ar vėliau atsiras, galbūt nuo 2008-ųjų pradžios. Per tuos metus ar pusantrų vargu ar kas nors iš esmės pasikeistų”, – prognozavo R.Kirdulis.
„InReal” Kauno atstovybės Prekybos skyriaus vadovas Vilius Gribėnas pastebėjo, kad prekybos tempai pastaruoju metu sulėtėjo, ir kauniečiai nebeskuba karštligiškai pirkti nekilnojamąjį turtą.
„Sakyčiau, baigėsi skuboto ir net neprotingo pirkimo etapas, kai žmonės pirko vos apžiūrėję vienintelį butą. Sulėtėjus pirkimo tempui, sustojo ir kainų kilimas, tačiau jos, ypač naujos statybos būstų, kristi neturėtų”, – įsitikinęs V.Gribėnas.
Spekuliantai sureagavo į prognozes
Vytas Zabilius, bendrovės „Ober-haus” vadovas, užsiminė, kad rinkoje sumažėjo spekuliatyvių sandorių, o būstus įsigyja asmenys, kurie planuoja ten gyventi.
Tokie pokyčiai pastebėti, kai SEB Vilniaus banko analitikai paskelbė, kad pastaruoju metu neįtikėtinais tempais Lietuvoje augusių nekilnojamojo turto kainų burbulas šių metų viduryje gali sprogti, jei paaiškės, kad nuo kitų metų pradžios šalis nebus priimta į euro zoną.
Jei sulauktume neigiamo atsakymo dėl euro įvedimo 2007 m. pradžioje, žmonės, įsigytą būstą planavę parduoti po valiutų pasikeitimo, gali to nebelaukti. Jei tokie pardavimai būtų masiški, rinkoje gali kilti sąmyšis ir kainos kristų. Finansų analitikai įsitikinę, kad lūkesčiai dėl euro įtakos nekilnojamojo turto kainoms yra pertempti – nekilnojamojo turto kainos, įvedus eurą, dvigubai ar trigubai neaugs.
Anot V.Zabiliaus, į tokius įspėjimus buvo sureaguota, ir rinkoje atsirado daugiau parduodamų senos statybos butų. Tačiau „Ober-haus” vadovas nėra linkęs sutikti su finansų analitikų prognozėmis.
„Ar euras bus įvestas, ar ne, būsto rinkai tai įtakos neturės. Jeigu euro įvedimas būtų atidėtas, tokiu atveju galbūt būtų pasiūlyta daugiau žemės sklypų, nes žemės savininkai laukia euro tikėdamiesi vėliau uždirbti. Euras vis dar yra psichologinis, o ne ekonominis rodiklis, todėl kainos neturėtų ryškiai keistis”, – akcentavo V.Zabilius.
Eilės prie sklypų
Kad karštligiški būsto pirkimo tempai šiuo metu persimetė į žemės sektorių, patvirtino ir nekilnojamojo turto agentūros „Forto siena” direktorius Evaldas Andrijūnas. Anot jo, Kaune jau atsiranda eilės norinčiųjų įsigyti sklypus, tuo tarpu senos statybos būsto, ypač blokiniuose namuose, paklausa po truputį slūgsta.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Kaune apie 5 proc. brango tiek naujos statybos, tiek senos statybos butai. Panašiai – apie 5-6 proc. – kilo ir namų kainos. Naujos statybos namai brango šiek tiek sparčiau nei senos statybos ir sodų namai.
„InReal” duomenimis, sparčiausiai brango namai Aleksoto, Narsiečių ir Fredos rajonuose – beveik apie 30 proc. Beveik nekito ir gyvenamosios paskirties bei žemės ūkio paskirties sklypų kainos, tik kai kur – Kleboniškyje, Šilainiuose, Aleksote, Narsiečiuose ir Fredoje namų valdos sklypų kainos kilstelėjo apie 5-10 proc.
Būsto nuomos kainos nekito.