Beveik prieš penketą dešimtmečių dailininkas scenografas Henrikas Ciparis paliko gimtuosius kraštus ir atvyko studijuoti į Vilnių, tačiau nostalgija išliko ir menininkas savo darbais sugrįžta atgalios
Kažin ar 1960 metais atsisveikindamas su Rietavo vidurine mokykla būsimasis dailininkas scenografas Henrikas Ciparis pagalvojo, kokiais kūrybos žiedais prasiskleis jo ilgesys ir meilė šiam „gražiausiam pasaulyje miestui”? Vargu ar tuo metu kas būtų galėjęs pranašauti, kad po keturių dešimtmečių į savo buvusią mokyklą – garsiųjų Oginskių orkestrų muzikantinės rūmus, kuriuose 2000 metais įsikūrė Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, dailininkas atveš visus lankytojus labai sujaudinusią ekspoziciją „Lietuvos kančia”, skirtą tremčių, rezistencijos, kartu ir naujai atkurtos Lietuvos Sausio 13-osios aukoms pagerbti. Jau kelinti metai šios ekspozicijos aplankyti užsuka švedų delegacijos.
Tai pirmasis oficialus dailininko sugrįžimas į Rietavą. Po jo rietaviškių susitikimas su Henriku Cipariu įvyko Vilniuje – per įspūdingą Scharleso Gounod operos „Faustas” premjerą Nacionaliniame operos ir baleto teatre (NOBT) 2001 metų gruodį. Solistai, baleto šokėjai, orkestras – visi kūrybiniai bendradarbiai ją skyrė NOBT ilgamečio vyriausiojo dailininko Henriko Cipario 60-mečiui pagerbti. Šio įsimintino pastatymo žiūrovai pirmą kartą turėjo galimybę grožėtis dailininko sukurtų teatro kostiumų, scenografijos projektų ekspozicija. Tuo metu atrodė visiškai nerealu, kad šie unikalūs darbai po kiek laiko pasieks Rietavą, Žemaitiją, kad gims profesionalaus meno sklaidos projektas „Operos teatro langas Žemaitijos muziejų lankytojams”. Kai kada fortūna šypteli iš mūsų dvejonių, santūrumo ir su kaupu atseikėja savo malonių. Taip nutiko ir šį kartą. Parėmus Kultūros ministerijai ir kitiems mecenatams, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje buvo atidaryta kompleksinė Henriko Cipario scenografijos darbų ekspozicija, Žemaitijos kolegijos salėje surengti turiningi operos teatro solistų, Klaipėdos universiteto menų fakulteto istorinių šokių ansamblio „Saltanda” koncertai. Taip palaipsniui atsirado prielaidos Rietavo savivaldybės ir Nacionalinio operos ir baleto teatro bendradarbiavimo sutarčiai pasirašyti. 2005 metų gegužę dailininkas Henrikas Ciparis Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejui iškilmingai padovanojo unikalią savo scenografijos kūrybos kolekciją – populiariausių Nacionaliniame operos ir baleto teatre statytų operos ir baleto spektaklių projektus, maketus, istorinius kostiumus. Rietaviškiams telieka įsigyti manekenus, kad šią kolekciją būtų galima eksponuoti Rietavo ir kitų Žemaitijos muziejų lankytojams.
Neliks be pėdsako ir šis 2006 metų pavasaris. Dailininko dukra Vilniaus dailės akademijos UNESCO kultūros vadybos ir politikos katedros magistrantė Simona Ciparytė, atsiliepdama į šviesaus atminimo popiežiaus Jono Pauliaus II inicijuotą tarptautinės Gyvybės dienos idėją, parengė kompleksinį kultūrinės veiklos projektą „Gyvenimo amžinas ratas”, kurio programa rietaviškiams buvo pristatyta muziejuje balandžio 29 dieną. Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę” Lietuvos asociacijos pirmininkė Alina Šaulauskienė pateikė turiningą pranešimą „Iššūkiai pradėtai gyvybei”, po to atidaryta sodri dailininkų Ivetos Ciparytės ir Henriko Cipario tapybos darbų paroda. Programą užbaigė operos solistų Česlovo Nausėdos, Prano Zarembos ir koncertmeisterio Daliaus Samėno koncertas. Dailininko Henriko Cipario sugrįžimai į gimtąjį Rietavą nesibaigia, jie atveria vis naujų kultūros sklaidos perspektyvų.