Prasčiausias eismo problemų sprendimo būdas – Vilniui

Bandant spręsti transporto problemas Vilniaus mieste, jau ne vienerius metus plačiai aptarinėjamas tramvajaus klausimas. Savivaldybė, norėdama „padovanoti“ Vilniui tramvajų, aktyviai reklamuoja jo privalumus, savaime suprantama, apie neigiamas tramvajaus puses nutylima. O kad žmonės visiškai nustotų abejoję tramvajaus būtinumu, prieš žodį „tramvajus“ dar pridedamas skambus, gražus, šiuolaikišką mąstyseną ir sprendimą atspindintis žodis „modernus“. Taip yra apeliuojama į mūsų pasąmonę, teigiant, kad tramvajus yra modernu, tad nusipirkime jį! Juk mes modernūs, argi ne tiesa..? Primena batų parduotuvę, kur pardavėjos įtikinti nusipirkti naujausius, patogiausius, moderniausius ir tinkančiausius batukus, vėliau namuose suprantame, jog jie ne tokie jau ir modernūs, trina kojas ir apskritai netinka. Ar nebus taip ir su tramvajumi?

Atrodo, jog tramvajaus idėja apakino skandaluose paskendusius savivaldybės vadovus – projektas stumiamas net neieškant kitų transporto problemų sprendimo būdų. O ir yra dėl ko stumti – milijardinis projektas, kurio eigoje bus sukurta visa tramvajui reikalinga infrastruktūra. O tai – milijoniniai užsakymai statybos bendrovėms bei numanomos piniginės „padėkos“ savivaldybės vadovams, leisiantiems tiesti tramvajaus bėgius. Galbūt dėl to tramvajus ir stumiamas visiškai nenagrinėjant kitų esamos transporto sistemos optimizavimo galimybių – miesto vadovai neskiria tinkamo dėmesio galimybėms tvarkant viešojo transporto maršrutus, tik dabar pakalbo apie aplinkkelių ar greitaeigių miesto trasų tiesimą, kompiuterizuotą eismo valdymo sistemą, užmiršo transporto specialistų idėjas apie reversinį eismą, atskiras juostas viešajam transportui ar kitus ne mažiau modernius, o kartu ir daug pigesnius transporto eismo pagerinimo sprendimus. Ir nenuostabu – juk vargu ar, pavyzdžiui, pigi reversinio eismo sistema pilkiesiems savivaldybės kardinolams leis susižerti milijonines duokles. Tad milijardinis projektas yra nebloga paskata savivaldybės vadovybei veikti, pasirenkant vieną iš brangiausių bei neefektyviausių transporto problemų sprendimo būdų. Palyginimui, už milijardą litų Vilniaus viešojo transporto parką galima padidinti beveik 5 kartus ir nupirkti daugiau kaip 1800 naujų autobusų.

Tačiau tai – tik palyginimas – tokio masto autobusų pirkimas vargu ar duotų naudos, greičiau atvirkščiai. Ekonomistai šį reiškinį vadina mažėjančio rezultatyvumo dėsniu, t.y., kada kiekvienas papildomas investuotas litas atneša vis mažiau naudos, kol galiausiai pradeda nešti nuostolį. Dėl to, iškilusias transporto problemas reikia spręsti ne taškiniu principu, pasirenkant vieną būdą ir sukišant į jį milijardus miestiečių finansinių išteklių, o kompleksiškai, įvertinus įvairias transporto sistemos optimizavimo galimybes ir suradus optimalų problemų sprendimo variantą.

Abejotina tramvajaus nauda ir žvelgiant iš ekonominės pusės. Savivaldybė skelbia, jog naudojimosi tramvajumi kaina bus tokia pati kaip ir naudojimosi autobusais ar troleibusais kaina. Užsienio miestų praktika rodo, jog greitaeigio tramvajaus eksploatacinės išlaidos kiek didesnės už autobusų eksploatacines išlaidas, o kapitalo išlaidos greitaeigio tramvajaus sistemai išlaidas identiškai autobusų sistemai viršija šimtais procentų (atsižvelgiant į JAV miestų praktiką, vietoj planuojamos 1,2 mlrd. lt vertės tramvajaus sistemos identišką autobusų sistemą galima įrengti už 230 mln. lt). Didesnės tramvajaus įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos reikš didesnę tramvajaus vežimo savikainą bei daug didesnę bilietų kainą. Be to, norėdama užtikrinti naudojimąsi tramvajumi, savivaldybė bus priversta padidinti važiavimo autobusais ir troleibusais kainas, bei pakeisti jų maršrutus taip, kad jie tik aptarnautų tramvajų. Tai ne tik nepagerins, o dar labiau pablogins eismo mieste sąlygas, kadangi, pakilus viešojo transporto bilietų kainoms, daugiau žmonių persės į automobilius. Kamščių problema paaštrės, o vilniečiai už naudojimąsi viešuoju transportu mokės brangiau. Be to, brangiau mokės ir tie, kurie nesinaudoja viešuoju transportu, kadangi ir jie turės padengti išaugusių subsidijų poreikį.

Siekdama pagerinti eismo sąlygas mieste, savivaldybė pirmiausiai turėtų išanalizuoti kitus eismo sąlygų gerinimo būdus, greičiau įgyvendinamus ir pigesnius, kurie gali būti pakankamai efektyvūs spręsti esamas eismo problemas, t.y. atlikti ne vien tik tramvajaus galimybių, bet visų pirma esamo viešojo transporto plėtros, reversinio eismo, kompiuterizuotos eismo valdymo sistemos, kitų galimų eismo sąlygų gerinimo priemonių studijas. Dabar gi savivaldybė tramvajų siūlo net nežinodama, kaip eismo sąlygas mieste pagerintų, šios suminėtos ir nesuminėtos galimybės. Pavyzdžiui, kodėl vietoj tramvajaus, neišskirti išskirtines viešajam transportui skirtas juostas, jomis sujungiant pagrindinius gyventojų migravimo koridorius (tuomet jam netektų stovėti kamščiuose, jis važiuotų greičiau ir per tą patį laiką būtų pervežama daugiau žmonių). Kodėl šiomis juostomis nepaleidus greitųjų autobusų, jiems suteikus sankryžų pervažiavimo valdymo galimybes? Tačiau šie sprendimai net nesvarstomi arba įgyvendinami ypatingo delsimo (pavyzdžiui aplinkkelių statyba) tvarka. Čia taip pat kyla daug klausimų. Galbūt sutvarkius miesto kelių infrastruktūrą kamščių problema sumažėtu tiek, kad nebebūtų kaip pagrįsti tramvajaus būtinumo?

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.