Kol valdininkai giriasi baigiantys rengti Valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos projektą, trisdešimtmetė klaipėdietė Tatjana, kaip ir daugybė kitų Lietuvos moterų, jau įprato po tamsiais akiniais slėpti mėlynes paakiuose.
Moterys jaučia gėdą prisipažinti, kad yra mušamos savo vyrų, todėl tyliai kenčia, neišsipasakodamos net artimiausiems žmonėms, o šalyje vykdomos paramos programos daugelio jų nepasiekia.
Tatjanos kaimynai beveik kiekvieną savaitgalį girdi už sienos raudančią moterį, kai paryčiais grįžęs neblaivus vyriškis iš pradžių išvadina ją bjauriausiais žodžiais, o po to didele jėga bloškia žemėn, tačiau jie nežino, ką daryti. Kaimynai policijos nekviečia, nes baiminasi moteriai taip tik pakenksią, o pasikalbėti su ja nedrįsta.
Suprasdami, kad susidūrę su smurto šeimoje atvejais lietuviai dažnai nežino, kaip elgtis, be to, jų mąstymas vis dar yra suvaržytas begalės stereotipų, Valstybinės smurto prieš moteris strategijos rengėjai žada didelį dėmesį skirti visuomenės švietimui.
Deja, nepaisant gerų norų, šios strategijos pasirodymas yra pavėluotas.
Šeimos dramą stebi kaimynai
„Kur tu šiandien buvai, kale? Ir su kuo buvai? Nagi, sakyk, su kuo?” – staugiančiu balsu šaukė vyras. „Niekur, buvau namie, nusiramink”, – kūkčiodama prašė vyro Tatjana. „Aš tau parodysiu, bjaurybe”, – sušuko vyras ir ją puolė. Įsisiautėjusio sutuoktinio nesustabdė net mažos dukrelės verksmas: „Tėti, prašau tavęs, eik miegoti…”.
Išgirdę už sienos bildesį, dūžtančius indus, šeimos kaimynystėje gyvenantys žmonės jau įprato apsikloti galvas antklode, užsikimšti ausis, tačiau toliau ramiai miegoti jie nebegali.
„Mes su vyru į šį butą persikraustėme neseniai, – pasakojo viename uostamiesčio centre esančių daugiabučių gyvenanti ponia Birutė. – Žinau tik tiek, kad jos vardas Tatjana, ji niekur nedirba. Kartais ryte susitinkame ant laiptų, kai moteris eina kažkur su dukrele, tikriausiai į darželį. Ji niekada nesisveikina, slepia akis po akiniais, visada susigūžusi, nuleidusi galvą. Tiek ji, tiek jos vyras nerodo jokio noro bendrauti su kaimynais. Beje, tik visai neseniai iš darbo grįždama namo susidūriau su šiuo vyriškiu ir buvau labai nustebinta. Tai labai dailus, inteligentiškos išvaizdos vyras. Negaliu patikėti, kad jis gali būti toks žiaurus.”
Birutė sako ne kartą norėjusi skambinti policijai, tačiau vis susilaikydavo. Viena vertus, moteris girdėjo, kad į šeimyninius konfliktus policininkai nelinkę kištis. Kita vertus, kaimynė bijojo, kad policijai išvažiavus vyriškis dar labiau įsius.
„Galėčiau nueiti pas ją ir pasikalbėti, bet nerandu žodžių. Ką galėčiau jai pasakyti, ką patarti? Gal ji neturi kur eiti? Gal ji mane net išvarys, juk kas aš tokia – tik kaimynė, kurios netgi vardo nežino”, – svarstė Birutė, viena suvokianti – tai ilgiau tęstis nebegali.
Kuria sistemą
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėjo pavaduotojos Vandos Juršėnienės, parengdama Valstybinę smurto prieš moteris mažinimo strategiją Lietuva parodys, jog šioje šalyje su smurtu šeimoje nesitaikstoma. Strategijos ir jos įgyvendinimo plano projektas turi būti parengtas iki gegužės 31 dienos, o reali veikla prasidės nuo 2007-ųjų pradžios.
Strategijos rengėjai teigia norintys sukurti ir įgyvendinti kompleksinės pagalbos modelį: jis apims smurto šeimoje prevenciją ir visuomenės netolerancijos visų formų smurtui formavimą, įvairiapusę pagalbą nukentėjusioms moterims (prieglobstis, teisinės ir psichologinės konsultacijos, medicininė pagalba ir kt.), taip pat ketinama tobulinti teisės aktus, dirbti su smurtautojais.
Smurto problemai bus prašoma kaip niekada daug lėšų – iš biudžeto planuojama prašyti apie 1 mln. Lt kasmet.
„Didelis dėmesys bus skirtas visuomenės švietimui. Tyrimai rodo, kad mūsų visuomenė negatyviai žiūri į smurtą patiriančias moteris, aukos bijo ir gėdijasi apie tai kalbėti”, – kalbėjo V. Juršėnienė.
Anot valdininkės, sužinojusiems apie smurto atvejį kaimynams neturi kilti klausimų, ką tokiu atveju daryti.
Tiesa, paklausta apie konkrečias priemones, kurias ketinama taikyti kovoje su smurtu prieš moteris, V. Juršėnienė neturėjo ką pasakyti: ji paaiškino, kad apie tai kalbėti anksti, nes dar vyksta darbas.
Anot V. Juršėnienės, rengiant strategiją remiamasi kitų šalių patirtimi. Ministerijos atstovė užtikrino, kad strategija nebus tik gražių formuluočių kupinas, bet realiai naudos neduodantis dokumentas. „Siekiame sukurti ilgalaikę smurto mažinimo sistemą”, – pabrėžė valdininkė.
Problema prarado šviežumą
Tuo tarpu Moterų informacijos centro vadovė Jurgita Pečiūrienė teigia, kad tokios strategijos verkiant reikėjo jau prieš daug metų – jos pasirodymas yra pavėluotas.
Pagalbą smurtą šeimoje patiriančioms klaipėdietėms teikiančio Klaipėdos informacijos ir paramos gausiai šeimai centro direktorė Regina Ševelkaitienė pastebi, kad ši problema jau tarsi prarado šviežumą, visuomenei ji pradeda pabosti, nors dar nėra išspręsta.
Pasak J. Pečiūrienės, tyrimų duomenimis, smurtą šeimoje patiria net 63 proc. Lietuvos moterų. Anot statistikos, gatvėje moterims netgi saugiau nei namuose. Pagalba aukoms nėra gerai išplėtota, trūksta centrų, kur moterys galėtų apsistoti ir gauti psichologo ar teisininko konsultaciją, pačius smurtautojus tramdyti taip pat beveik nėra kam.
Išgirdusi apie Tatjanos atvejį ir dvejojančius jos kaimynus, J. Pečiūrienė sakė: „Visuomenė dažnai yra abejinga. Nuostata, esą tai šeimos reikalas ir kištis negalima, yra bloga ir ją reikia keisti. Šiuo konkrečiu atveju patarčiau kaimynams nueiti pas tą moterį ir tiesiog pasikalbėti. Geriausia palaukti momento, kai sutuoktinio nebus namuose, nes jam esant moteris jį gins, neprisipažins, kad jis smurtauja. Galima jai nunešti lankstinukų su telefonais ir adresais, kur kreiptis pagalbos. Jei žmonės nedrįsta nueiti, lankstinukus galima įmesti į pašto dėžutę, bet yra rizikos, kad pirmas juos pastebės vyras. O policija nors ir gali išsisukinėti, ji atvažiuoti privalo: jau vien dėl to, kad naktį triukšmaujama”, – patarė Moterų informacijos centro direktorė.
Tik faktai
* Jungtinių Tautų gyventojų fondo duomenimis, pasaulyje smurtą patiria kas trečia moteris
* Lietuvos visuomenė aukas smerkia labiau nei smurtautojus
* Pagalbą bei prieglobstį smurto aukoms mūsų šalyje teikia daugiau kaip 25 nevyriausybinės organizacijos, moterų krizių centrai
* 2007 metus Europos Taryba yra paskelbusi Smurto mažinimo metais