Kauno bendrojo plano pakeitimo sprendinių projekte kertasi verslininkų ir gyventojų interesai
Vakar visuomenei pristatytas miesto bendrojo plano pakeitimų sprendinių projektas. Savivaldybėje susirinkusiems gyventojams labiausiai kėlė nerimą žaliųjų plotų likimas. Jie būgštauja, kad po langais vietoje želdynų iškils komerciniai ar gyvenamieji statiniai. Verslininkai irgi skundžiasi, kad vėjais eina jų investicijos į sklypų įsigijimą.
Skirtingi lūkesčiai
S.Žukausko gatvės 33-iojo namo gyventojai norėjo įsitikinti, ar išliks šalia jų esantys medžiai. „Ten auga gražios liepos, bet girdėjome, kad rengiamasi kažką statyti ir jų gali nelikti”, – kalbėjo žmonės. Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius aiškino, kad šiuo metu čia yra grąžinti savininkams sklypai, tačiau jų paskirties nuspręsta nekeisti. „Ten niekas nieko nestatys, – teigė jis. – Dalis žemės yra privati, bet dabar žemės paskirtis nekeičiama”. Pasak jo, šioje vietoje steigiant parką arba skverą Savivaldybei tektų žemę išpirkti. Gyventojai, būgštaudami, kad Savivaldybės pozicija nepasikeistų ateityje, nusprendė įteikti pretenziją, kurioje prašoma palikti žaliuosius plotus.
Savo ruožtu pretenzijas pareiškė ir svarstyme dalyvavęs UAB „VP Market” įgaliotasis atstovas. Jo rašte teigiama, kad bendrovė investavo į sklypų S.Žukausko gatvėje įsigijimą ir negali pradėti statybų. „VP Market”, nusipirkusi iš savininkų tris sklypus, planavo pastatyti iki 1000 kv. metrų ploto parduotuvę. Verslininkai nori gauti aiškų atsakymą, ar ten galės vystyti veiklą, ar sklypus visuomenės poreikiams iš jų išpirks miesto valdžia.
Vietoje daržų – gyvenamieji namai
Pristatant bendrąjį planą savo interesus bandė ginti daržininkų bendrija, kuri vienija pustrečio šimto žmonių. Ginčytinas 19,2 ha plotas yra Panemunėje, prie IV forto, kur kažkada plytėjo nenaudojami karinio miestelio laukai. 1979 metais sovietų kariuomenė atidavė šią žemę daržininkams. 1994 metais Kauno valdžia įregistravo daržininkų, pasivadinusių „Baltasis gandras”, bendrijos įstatus ir išnuomojo jiems žemę. Pernai priimtas
sprendimas išdalyti šią žemę Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriams, o daržininkai savo dirbamus plotus turės palikti. Miesto plėtros departamento direktorius Povilas Kuprys aiškino, kad Savivaldybė privalėjo vykdyti Vyriausybės nurodymą numatyti žemės plotus ordino kavalieriams ir kitų laisvų ploto neturi.
Šią daržininkų bylą šiuo metu nagrinėja teismas. N.Valatkevičius sakė, kad bet koks teismo sprendimas bendrajam planui esminės įtakos neturės. „Čia bet kuriuo atveju galės būti statomi gyvenamieji namai, o savininkais galės būti ir tie patys daržininkai, jei laimės bylą”, – kalbėjo jis.
Painiava miško teritorijoje
Romainių gyventoja Gėlė Minkuvienė stebėjosi, kad Romainių parko teritorijoje žemę atsiėmusio savininko sklypas pažymėtas geltona spalva, kuri reiškia, kad čia galima statyti gyvenamuosius namus. Taip pat žali štrichai ant schemos rodo, kad sklypas yra valstybinio miško teritorijoje. „Kauno diena” jau rašė, kad Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius savininko prašymu pernai pritarė šio sklypo paskirties pakeitimui. Tačiau pradėjus protestuoti Romainių bendruomenei šis procesas sustojo.
N.Valatkevičius pripažino, kad atsirado painiavos, kai išsiplėtus miesto riboms Kauno apskrities administracija toliau vykdė žemės grąžinimo reformą. „Tačiau šis sklypas neįtrauktas į pakeitimų projektą ir čia niekas nebus keičiama”, – tvirtino jis.
Gyventojams vis dėlto liko įtarimų. „Kodėl šalia esantys sklypai pažymėti žaliai kaip privatūs miškai, o senojo ąžuolyno vieta jau ne tik pateikiama kaip gyvenamųjų namų zona, bet jau beveik neliko ir valstybinį mišką ženklinančių žalių štrichų?” – klausė jie. N.Valatkevičius tvirtino, kad valstybinio miško žymėjimas išlikęs.
Aštriausi ginčai atidėti
Bene daugiausia ginčų pristatant bendrojo plano pakeitimų projektą kilo dėl bendrojo naudojimo želdynų ir į Senamiesčio zoną patenkančių teritorijų. Į ginčytinų vietų sąrašą pateko ir R.Kalantos gatvės 122A numeriu pažymėta teritorija. Ji dar vadinama Kauno marių iškyšuliu. Čia siūlyta įteisinti miško paskirties žemę, tačiau kai kurie politikai tam pasipriešino. Neoficialiuose pokalbiuose kai kurie valdininkai buvo užsiminę, kad gali būti ieškoma būdų, kaip šioje vaizdingoje teritorijoje įteisinti statybas. Šiuo metu visų šių plotų paskirties nagrinėjimą nuspręsta atidėti ateičiai.
Verslininkų „pageidavimų koncertas”
Neries krantinė netoli santakos su Nemunu skirta gyvenamųjų namų ir komercinės paskirties statiniams. „Šioje dykynėje savininkai jau atsiėmė žemę ir ateityje čia turėtų iškilti daugiabučių kvartalas su parduotuvėmis, numatytos ir rekreacinės zonos”, – teigė N.Valatkevičius.
Architektas Audrys Karalius, prieš trejus metus su grupe kitų architektų pateikęs šios vietos plėtros viziją, būgštauja, kad miesto valdžia šį plotą paprasčiausiai paliks pelningiausiai šiuo metu veiklai – daugiabučių statyboms. „Bijau, kad gali iškilti tik dar vieni Šilainiai, o į bendrus miesto poreikius nebus atsižvelgta, – kalbėjo jis. – Mes siūlėme, kad čia būtų ne tik gyvenamieji namai, bet ir mažų laivų uostas, įvairios kavinės, pasivaikščiojimo takai, tada ši vieta pratęstų Senamiestį”.
Pasak architekto, šiuo metu bendrojo plano projektavimas primena verslininkų pageidavimų koncertą. „Kol kas per mažai galvojama apie investuotojų poreikių derinimą su visuomenės reikmėmis”, – mano A.Karalius.