Pastaruoju metu skandalai itin dažnai drebina Lietuvos universitetus ir aukštąsias mokyklas. Išpuolių sulaukė ir Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla. Tačiau dezinformacija ir purvas prie šios mokyklos vardo nelimpa.
„Respublika” apie konkurenciją ir išlikimą kalbėjosi su šios mokyklos vadovu Jonu Kunčina.
– Kiek žmonių jau turi Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos diplomus?
– Dirbame jau septynioliktus metus, per juos Lietuvos jaunimui jau įteikėme daugiau kaip 3 tūkst. bakalauro, specialiųjų profesinių studijų ir magistro diplomų.
– Jūsų mokykloje nuolat atsiranda naujovių. Ką naujo sukūrėte šiemet?
– Pagrindinė šių metų naujovė – sudaryta magistro studijų tarptautinės prekybos studentų grupė, kuri mokosi neakivaizdiniu būdu. Tokią naujovę paruošti privertė rinkos poreikis. Manau, kad ši naujovė pasiteisino, o ateityje ją, tikėkimės, galėsime dar labiau išplėtoti.
– Kodėl Jūsų vadovaujama mokykla vadinasi Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla? Kaip ji susijusi su šiuo universitetu?
– Toks pavadinimas atsirado 2003 metais, kai keitėsi įstatymai. Mes studentus pradėjome mokyti kaip Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto padalinys. Vėliau universiteto senatas pagal statutą mums suteikė juridinio asmens statusą. Tačiau netrukus atsirado Civilinis kodeksas ir pagal jį valstybinė institucija neteko galios suteikti juridinį statusą. Tad mūsų mokykla buvo pertvarkyta į viešąją įstaigą, ji liko pavaldi Vilniaus universitetui.
– Kitaip tariant, Jūsų vadovaujama mokykla yra Vilniaus universiteto padalinys?
– Taip išeina, nes mūsų statutą patvirtino universiteto senatas, be to, su universiteto vadovybe sudarėme sutartį, kurioje reglamentuojama mūsų veikla ir yra nurodyta, kad studijų atsakomybė tenka tiek Tarptautinio verslo mokyklai, tiek jos steigėjui – Vilniaus universitetui.
– Šito klausiu neatsitiktinai. Mat pastaruoju metu pasipylė daug reikalavimų atskirti Tarptautinio verslo mokyklą nuo universiteto.
– Mokyklai tai nebūtų naudinga, nes visus septyniolika savo gyvavimo metų mes gyvenome su tokiu įvaizdžiu, ilgą laiką – ir su tokiu vardu.
Be to, nerandu logiško paaiškinimo, kodėl reikėtų atskirti mokyklą nuo universiteto, jei jis yra mokyklos steigėjas.
– Jums priekaištaujama ne tik dėl minėto statuso, tačiau ir dėl neva per didelių Jūsų ir dėstytojų atlyginimų, premijų bei darbų, į kuriuos esą įdėta per daug investicijų. Kaip finansuojama mokykla, iš kur gaunate pinigų?
– Tie, kurie mokosi ar ketina mokytis mūsų mokykloje, puikiai žino, kad studijos mokamos. Tačiau tai pasaulyje – ne naujiena. Mes bendraujame su daugeliu universitetų, kurie turi tokio pat tipo padalinius, kai šalia valstybės finansuojamos institucijos yra ir kita, kuri pati užsidirba ir taip finansuoja mokslą.
Drįstu teigti, kad versle esame pionieriai, nes viską padarėme gerai organizuodami savo finansinius srautus. Kad išgyventume ir teiktume geros kokybės studijas, niekada neprašėme pinigų iš valstybės biudžeto ar Vilniaus universiteto. Tiesiog taupėme, kaupėme pinigus, gautus už mokslą, laikėme juose bankuose, kad uždirbtume procentus ir galėtume kurti mokyklos gerovę. Žinoma, ne viskam užteko tų lėšų, tad teko imti ir kreditą, jį pamažu grąžiname.
Džiaugiuosi, kad mūsų viso kolektyvo darbas – sukurta materialinė bazė – yra tarsi dovana seniausiam Lietuvos universitetui.
– Tačiau kai kurie veikėjai tikina, esą Jūs privatizavote mokyklos pastatą.
– Tai nėra nei mano asmeninė, nei kieno nors kito nuosavybė. Tai, ką sukuria viešoji įstaiga, lieka steigėjui. Mes čia nesame pirmi šeimininkai. Vyriausybė šiame pastate universitetui leido dirbti 10 metų panaudos teise. Nežinau, kas bus, kai tie metai praeis, bet tikriausiai santykiai nepasikeis.
– O dėl Jūsų ir dėstytojų atlyginimų? Kalbama, kad per daug uždirbate.
– Taip, man buvo užduotas toks klausimas. Labai išgyvenu, kad valstybė nepasirūpina didesniais aukštųjų mokyklų vadovų bei dėstytojų atlyginimais.
Mano atlyginimas buvo nustatytas 2000 metais, kai mokykla įgijo juridinio asmens statusą. Tačiau direktoriaus atlyginimą sudaro keletas segmentų: atlyginimas, priedai, premijos ir atlyginimas už pedagoginį darbą. Atlyginimas nėra mažas, nes mūsų mokykloje aukšti studijų įkainiai. Manau, kad triukšmą sukėlė tai, jog vos persikėlus į naują pastatą mokyklos taryba nusprendė premijuoti direktorių ir skyrė tikrai didelę premiją – 100 tūkst. litų. Man tos premijos dydis taip pat buvo netikėtas. Tačiau tai ir visas „skandalas”.
Kitas dalykas – geriems specialistams, kurie studentams gali suteikti reikalingų žinių ir gerai juos parengti, tenka daug mokėti. Išskyrus keletą užsienio kalbų dėstytojų, etatinių specialistų neturime. Kviečiame tik pačius geriausius specialistus, tad tenka už tai ir mokėti.
Beje, prieš keletą dienų mokyklos tarybos posėdyje, tvirtindami 2006 metų finansinę sąmatą, padidinome dėstytojams atlyginimus už visas studijų formas.
– Kiek Jūsų studentams tenka mokėti už studijas?
– Studentai moka už studijas ne daugiau kaip pas mūsų konkurentus ir net gerokai mažiau. Bakalauro studijų metinė kaina – apie 5 tūkst. litų, bakalauro studijų anglų kalba, magistro programos kainuoja apie 6 tūkst. litų. Neskaičiuoju, kiek kainuoja konkurentų studijos, tačiau Jūsų teisė pasidomėti tuo ir palyginti.
– Jūs labai lengvai atrėmėte visus priekaištus, bet nekritikuojate savo oponentų. Kodėl?
– Jei taip elgsimės – nusikalsime savo studentams. Mes mokome lojalios, o ne žeminančios konkurencijos. Tikra konkurencinė kova versle vyksta tik tada, kai ji vyksta pagal taisykles, yra etiška, morali.
– Kuo Jūsų vadovaujama mokykla traukia žmones?
– Man atrodo, yra keletas veiksnių – puiki materialinė bazė, aukšto lygio dėstytojai, kurių gretas sudaro geriausi Lietuvos universitetų specialistai, dėstytojai praktikai ir Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados universitetų lektoriai. Taip pat – studijų kokybė.
Praėjusiais metais sulaukėme tarptautinės specialistų grupės, ji atliko mūsų mokymo programų ekspertizę. Galime džiaugtis, kad mūsų mokymo programos įvertintos neterminuotai. Tiesa, gavome vieną pastabą. Ekspertai mums pasiūlė specialiųjų profesinių studijų tarptautinio verslo programą pertvarkyti į magistro studijas, nes nustatyta, kad šios programos lygis atitinka Europos universitetų magistro pakopos lygį. Mes sieksime tai įgyvendinti.
Komentarai
Vilniaus universiteto rektorius akademikas Benediktas Juodka:
„Tarptautinio verslo mokykla – vienas moderniausių žingsnių aukštojo mokslo sistemoje. Ji turi savo nišą ir, nors yra autonominis vienetas, yra neatsiejama nuo Vilniaus universiteto, kuris yra atsakingas už akademinę šios mokyklos pusę.
Mes daug padarėme kartu su šios mokyklos vadovais ir, patikėkite, prireikė daug jėgų atlaikyti visus puolimus dėl šios mokyklos.
Protingiems žmonėms aišku, kad ši mokykla – puikus pavyzdys, kaip universitetui suteikus autonomiją galima patobulinti studijų kokybę. Juk ji susikūrė pati savo jėgomis, iš nieko. Kalbu ne tik apie suburtus dėstytojus, bet ir apie mokyklos infrastruktūrą.
Vyriausybė leido Vilniaus universitetui dešimties metų laikotarpiui pagal panaudos sutartį naudoti tikrai labai apleistą pastatą, kurį mokyklos vadovybė, pritraukusi lėšų, taip sutvarkė, kad auditorijos iš užsienio atvykstantiems dėstytojams kelia šiokį tokį pavydą.
Be to, jeigu kas seka Bolonijos procesą Europoje, vadinamąją aukštojo mokslo reformą, pagal kurią kuriama bendra mokslo ir studijų erdvė, reikia pasakyti, kad mokykla puikiai šią reformą įgyvendina. Ji puikiai integruojasi, puikiai vykdo ne tik užsienio, bet ir vidinę kooperaciją tarp mokslo įstaigų, įgyvendina „joint degree” (jungtinių laipsnių) reikalavimus, t.y. teikia diplomus, kuriuos pasirašo kelių įstaigų vadovai. Manau, reikia tik džiaugtis, kad Lietuvoje yra švietimo įstaigų, kuriose gyva Bolonijos proceso dvasia”.
Alma Vaitkunskienė, „Parex” banko valdybos pirmininkė:
„Šią mokyklą pasirinkau todėl, kad man tiko jos mokymo programa, čia dirbantys specialistai, dėstymo lygis ir studijų laikas. Čia viskas labai patogiai sumodeliuota.
Mokykloje gavau tikrai daug gerų žinių, pasitikrinau, ar savo darbe viską darau taip, kaip reikia. Juolab kad čia buvo labai gerai sudėliotos studijos – kiekvienas naujas dalykas tarsi papildė anksčiau buvusį. Įgytų žinių visuma man ne tik padėjo išgyventi sudėtingą laikotarpį, kai bankas buvo privatizuojamas, bet ir padėjo darbą suderinti su šeima”.
Rytis Ambrazevičius, AB „Sampo” gyvybės draudimas” generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas:
„Kai nusprendžiau studijuoti, Vilniuje tuo metu buvo dvi tarptautinio verslo mokyklos – ši ir BMI. Bet pastaroji man ne itin patiko, nes ten nebuvo gerų lietuvių dėstytojų. Kai ėmiau mokytis Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje, mano nuojautos renkantis mokyklą pasitvirtino. Žinios buvo labai naudingos – popiet išklausęs paskaitas, aš viską pritaikydavau jau kitą rytą. Didelis pranašumas ir puiki mokyklos atmosfera. Baigęs studijas, aš ir pats kviečiu visus ten pastudijuoti”.
Zita Sarakienė, LNK reklamos ir komercijos direktorė:
„Galiu tik geriausius žodžius pasakyti apie šią mokyklą. Tie, kas nori mokytis, visada randa galimybių tai padaryti. Ši mokykla suteikia puikiausias galimybes.
Kodėl nusprendžiau čia studijuoti? Čia dėsto geriausi specialistai, taip pat tiko studijų kainos. Manyčiau, tai gerai suderinta – kaina išties atitiko studijų kokybę. „Mano lūkesčiai pasiteisino”.
Audrius Natkevičius, labdaros ir paramos fondo „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija” nacionalinis direktorius:
„Mano vadovaujamoje įstaigoje daug pedagoginio darbo, tačiau daug ir vadybos. Esu filologas, tad supratau, kad reikia kitokio profilio žinių. Nusprendžiau studijuoti Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje. Pasirinkimą lėmė patogi mokymo sistema – šioje mokykloje buvo galima studijuoti vakare, po darbo. Be to, ji man kėlė pasitikėjimą – daugelis ten studijavusių draugų tikino, kad studijos išties yra geros. Aš nenusivyliau”.