Žlungančios įmonės akcininkai tebemato skirtingą porceliano gamintojos ateitį
Bankrutuojančioje dailiosios keramikos bendrovėje „Jiesia” išrinkta nauja valdyba. Šeštadienį vykusiame akcininkų susirinkime stambiesiems akcininkams ir administracijos atstovams teko aiškinti, kodėl porceliano gamintoja atsidūrė tokioje sunkioje finansinėje padėtyje.
Ginčai dėl akcijų
Akcininkų susirinkime, į kurį atvyko daugiau kaip 66 proc. akcijų turinčių asmenų, aistros ėmė kaisti nuo pirmųjų minučių. Dar prieš susirinkdami į salę, smulkieji akcininkai tarpusavyje diskutavo, dėl kokių priežasčių „Jiesia” nutraukė gamybą ir kodėl įmonei jau antrą kartą gresia bankrotas.
Kadaise bendrovėje dirbę ir jos akcijas įsigiję kauniečiai dėl prastos gamyklos padėties kaltino esamus ir buvusius įmonės vadovus. Tuo tarpu „Jiesios” darbuotojai negailėjo priekaištų akcininkams, kurie esą niekada nesidomėjo, kaip padėti bendrovei pakilti iš finansinės duobės.
Panašios nuotaikos vyravo viso akcininkų susirinkimo metu. Pirmasis ginčas kilo dėl vieno stambiausių akcininkų – Vytauto Breimelio – valdomų vertybinių popierių. Pastarajam atstovavęs advokatas Gintaras Černiauskas pateikė dokumentus, liudijančius, kad V.Breimelis jau valdo nebe 30 proc., o 33 proc. „Jiesios” akcijų.
Kitas stambiausias akcininkas Stasys Norvila, turintis 30,7 proc. akcijų, įrodinėjo, kad V.Breimelis apie papildomų akcijų įsigijimą nepranešė Vertybinių popierių komisijai, todėl jo atstovas esą neturįs teisės gauti papildomų balsų.
Ginčai nutrūko, kai G.Černiauskas pasiūlė S.Norvilai kreiptis į teismą ir ten įrodinėti, kam ir kiek balsų priklauso.
Nėra pinigų, nėra ir audito
Tik prasidėjęs akcininkų susirinkimas vos nežlugo, kai paaiškėjo, kad jo darbotvarkė buvo netinkamai paskelbta spaudoje. Ir G.Černiauskas, ir S.Norvila pripažino, kad administracijos vadovas Gediminas Maksimavičius turėjo ne tik parengti finansinę įmonės ataskaitą, bet ir pasirūpinti, kad ji būtų patvirtinta auditorių.
G.Maksimavičius gynėsi, kad bankrutuojančios įmonės sąskaitos yra areštuotos, ir bendrovė neturi lėšų nusamdyti auditoriams: „Auditas kainuotų 80-100 tūkst. litų. Šie pinigai būtų sumokėti atlyginimų negaunančių darbuotojų sąskaita. Mes nieko negalime daryti, nes sąskaitos areštuotos”.
Po ilgų debatų, ar išsiskirstyti, ar dirbti toliau, vis dėlto buvo nutarta finansinės įmonės ataskaitos netvirtinti, o tik išsirinkti valdybą.
Nuo kovo pradžios iš keturių „Jiesios” valdybos narių buvo likę tik du. Vasario pradžioje iš valdybos atsistatydino įmonės gamybos direktorius Arvydas Šalčiūnas, o po kelių savaičių iš valdybos pirmininko posto pasitraukė ir „Jiesios” generalinis direktorius G.Maksimavičius.
Šeštadienį apie savo atsistatydinimą iš valdybos pranešė ir V.Breimelio atstovas G.Černiauskas, užsiminęs, kad negalįs įmonės traukti iš bedugnės dėl pernelyg didelio užimtumo.
Veiklą tiria teisėsaugininkai
Daug savanorių į bankrutuojančios įmonės valdybą neatsirado. Vienintelis ankstesnės valdybos narys S.Norvila pasiūlė išrinkti jo žmoną Ireną Norvilienę. Į valdybą taip pat buvo pasiūlytas generalinis direktorius G.Maksimavičius ir buvęs „Jiesios” darbuotojas Jonas Milašius. Už tokios sudėties valdybą akcininkai balsavo beveik vienbalsiai.
Valdybos pirmininku išrinktas S.Norvila, kuris tebėra įsitikinęs, kad įmonę vis dar galima išgelbėti nuo gresiančio bankroto.
„Kol nėra teismo sprendimo likviduoti įmonę, visada galima ieškoti būdų, kaip išvengti bankroto”, – kalbėjo šiaulietis verslininkas. Tačiau jis iki šiol nepateikė jokio Kauno įmonės gelbėjimo scenarijaus.
„Jiesios” vadovas G.Maksimavičius ir akcininkus, ir darbuotojus ramino, kad galbūt stambieji akcininkai dar sės prie derybų stalo ir pagaliau imsis gelbėti gamyklą, kuriai gyvybiškai būtinos investicijos. Akcininkams priekaištaujant, kodėl buvo leista išparduoti „Jiesios” nekilnojamąjį turtą, generalinis direktorius aiškino, jog tokie žingsniai buvo būtini, siekiant atsiskaityti su kreditoriais ir stengiantis išvengti bankroto.
„Visą įmonės finansinę veiklą tiria Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, patikrinimą planuoja vykdyti Revizijų departamentas. Šios institucijos įvertins, ar viskas „Jiesioje” padaryta teisėtai”, – teigė G.Maksimavičius.
Anot jo, įmonės valdyba dar pernai liepą buvo informuota apie itin sudėtingą bendrovės finansinę padėtį ir gresiantį bankrotą. Tačiau tuometiniai stambieji akcininkai, užuot investavę į įmonę, pardavė savo akcijas. G.Maksimavičius neneigė, kad buvo siekiama supirkti akcijas ir sukoncentruoti kontrolinį paketą vienose rankose, tačiau vertybinius popierius supirko skirtingi asmenys, kurie nerado bendros kalbos.
Darbuotojų lieka vis mažiau
„Kodėl jūs, stambieji akcininkai, nesutariate?” – tiesiai klausė smulkieji akcininkai.
V.Breimelio atstovas V.Černiauskas neslėpė, kad su S.Norvila nesusitariama ir dėl įmonės finansavimo, ir dėl atsiskaitymo su bankais, ir dėl įrangos atnaujinimo.
„Norint investuoti dideles pinigų sumas, reikia valdyti kontrolinį akcijų paketą”, – atvirai dėstė V.Černiauskas, pripažinęs, kad „Jiesia” atsidūrė itin gilioje finansinėje duobėje.
Jis užsiminė, kad 37 proc. akcijų valdantys smulkieji akcininkai taip pat negelbsti įmonės, o tik dalyvauja susirinkimuose. Smulkieji akcininkai, dauguma kurių – garbaus amžiaus sulaukę asmenys, replikavo, kad jie jau seniau investavo į įmonę, kai už savo pinigus pirko „Jiesios” akcijas.
Šią savaitę Kauno apygardos teismas toliau nagrinės bendrovės finansinę padėtį ir spręs, ar įmonei kelti bankroto bylą. Viena priverstinių prastovų diena „Jiesiai” kainuoja apie 10 tūkst. litų.
Įmonės darbuotojai, taip pat dalyvavę akcininkų susirinkime, abejojo, ar, net išvengus bankroto, „Jiesia” galėtų atnaujinti tik dailiosios keramikos, bet ne porceliano gamybą, nes dauguma darbuotojų jau susirado kitus darbus.