Amerika stengsis, kad durys į NATO Ukrainai būtų pravertos iki Dž.V.Bušo kadencijos pabaigos
Ukrainos politikai, įvykdę „oranžinę” revoliuciją, kuri šalį stumtelėjo Vakarų ekonominių ir gynybinių struktūrų link, gavo gerų žinių. Iš Briuselio ir iš Vašingtono atėjo signalų, kad Kijevui per dvejus metus gali būti pravertos durys į Šiaurės Atlanto gynybos aljansą.
Kritika išėjo į naudą
Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka kiek anksčiau jau buvo spėjęs papriekaištauti Vakarams, kad jiems mažai rūpi jo šalies ateitis. „Oranžinės” revoliucijos lyderis dabar sako, kad kritika išėjo į naudą – į Ukrainą Vakaruose pradėta žiūrėti kaip į būsimąją partnerę.
Londono laikraštis „Financial Times”, remdamasis aukšto rango diplomatu, dirbančiu Aljanso būstinėje Briuselyje, praėjusią savaitę pranešė, jog „Jungtinės Valstijos apsisprendė pasiekti, kad iki prezidento Džordžo V.Bušo kadencijos pabaigos 2008 metais Ukrainos narystė NATO būtų garantuota”.
„Jungtinės Valstijos norėtų, kad Ukraina prisijungtų prie narystės „veiksmų plano” iki rugsėjo arba blogiausiu atveju iki lapkričio, kai Rygoje vyks NATO aukščiausiojo lygio susitikimas. Tai suteiktų šiai šaliai galimybę tapti Aljanso nare dar iki to momento, kai 2009-aisiais savo antrąją kadenciją baigs dabartinis JAV prezidentas”, – citavo diplomatą „Financial Times”, kuris teigia turįs žinių, jog Dž.V.Bušas ėmėsi iniciatyvos 2008-aisiais surengti papildomą aukščiausiojo lygio susitikimą. Kaip tik jame Ukraina būtų pakviesta į Aljansą.
Energingi veiksmai
Vašingtonas imasi energingų veiksmų, kad sumanymas iki numatyto laiko būtų realizuotas. Sofijoje praėjusią savaitę vykusiame NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikime JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais primygtinai ragino kolegas paremti Ukrainos siekius tapti Aljanso nare.
NATO generalinis sekretorius Japas de Hopas Scheferis patvirtino, kad „signalus dėl NATO plėtros”, taip pat ir Ukrainai, Aljansas duos vėliausiai šių metų lapkritį.
Aljanso generalinis sekretorius pažymėjo, kad plėtros klausimo svarstymas tik prasidėjo. „Ryga duos signalą dėl plėtros. Mes tik pradėjome svarstyti šį klausimą”, – pareiškė J. de Hopas Scheferis.
Jis patikslino, kad Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimas Sofijoje, surengtas praėjusią savaitę, buvo skirtas pasirengti aukščiausio lygio susitikimui Rygoje.
Kliūčių nėra
Ukrainos valdžia dar žiemą sakė, kad šaliai būtina įstoti į NATO 2008 metais. „Mūsų tikslas – tai 2008 metai – susitikimas plėtros klausimu. Šiais metais aptariama nauja NATO plėtros banga. Žinoma, mes norėtume, kad ta banga mus nuneštų į šią organizaciją”, – anksčiau sakė Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Volodymyras Chandohijus.
Prezidentas V.Juščenka kovą pasirašė įsaką dėl sudarymo tarpžinybinės komisijos, kuri parengtų šalį narystei Aljanse. Šis prezidento žingsnis reiškė, kad jis tvirtai pasiryžęs savo šalį vesti į Vakarų gynybines ir ekonomines struktūras, nors jo pirmtakai tik žadėjo tai daryti, bet konkrečių priemonių nesiėmė, ir tai kėlė nuolatinį skepticizmą NATO sluoksniuose dėl didžiausios pagal plotą Europos valstybės orientacijos.
Viena didžiausių kliūčių Ukrainos narystei NATO anksčiau buvo laikoma tai, kad šios slavų šalies teritorijoje – Kryme – yra Rusijos Juodosios jūros karo laivyno bazės. Tačiau pastaruoju metu Aljansas pakeitė savo poziciją.
„Rusijos bazės Kryme nėra kliūtis Ukrainos narystei NATO”, – interviu laikraščiui „Ukrainskaja pravda” pareiškė Aljanso generalinio sekretoriaus pavaduotojas Džeimsas Apaturajus. Pasak jo, „visos 26 Aljanso narės remia Ukrainos narystę NATO ne tik politinėmis, bet ir praktinėmis priemonėmis, ir rusų bazės Kryme šio proceso nesustabdys”.
Penktadienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Borisas Tarasiukas Sofijoje informavo kolegas iš Aljansui priklausančių valstybių apie padėtį savo šalyje. NATO vadovybei labiau negu Rusijos bazės rūpi daugumos ukrainiečių požiūris į jų šalies prisijungimą prie Šiaurės Atlanto gynybos aljanso.
Kai Ukrainai bus pasiūlyti Aljanso vadovybei parašyti oficialų prašymą dėl priėmimo į NATO, šalyje turės būti surengtas referendumas dėl istorinio žingsnio. Kol kas mažiau negu pusė Ukrainos gyventojų prisijungimui prie Aljanso pritaria. Ši aplinkybė kelią nerimą tiek Ukrainos valdžiai, tiek NATO vadovybei.
Viltys neišsipildė
Rusijos politikai iki pastarojo meto turėjo vilčių, kad tolesnę NATO plėtrą į Rytus turėtų pristabdyti Rusijos bazės Kryme, išsinuomotos iki 2017 metų.
Ukraina, jeigu jai atsivertų Aljanso durys, būtų vienintelė NATO narė, kurioje yra svetimos kariuomenės bazės.
Tačiau Kremliaus viltys neišsipildė, ir Rusijos kariškiai jau pradėjo kurti planus, kaip jiems teks perorientuoti savo karinį potencialą. Tai interviu agentūrai „Interfax” patvirtino oficialus Rusijos URM atstovas Michailas Kamyninas, pavadinęs Ukrainos ir Gruzijos prisijungimo prie NATO klausimus „itin jautriais”.
„De facto turimas galvoje rimtas karinis politinis poslinkis, užgaunantis Rusijos interesus, kuris pareikalaus didelių lėšų kariniams potencialams atitinkamai perorientuoti, karinių ryšių sistemai pertvarkyti”, – teigė URM atstovas.
Apžvalgininkai tvirtina, kad galimas Ukrainos prisijungimas prie Aljanso dar labiau pablogins prastėjančius Rusijos ir JAV santykius. Kremliuje gerai suprantama, kad be Vašingtono iniciatyvos NATO plėtra Rytų kryptimi nebūtų tęsiama. Prezidentas Dž.V.Bušas savo šalyje vis garsiau raginamas nenuolaidžiauti Kremliui, kurio veiksmai pastaruoju metu neretai kertasi su Vakarų strateginiais interesais. JAV politinio elito kantrybės taurę perpildė Rusijos flirtas su Iranu. Kaip tik šis flirtas žlugdo JAV planus pažaboti Teherano atomines ambicijas.