Dviejų jurbarkiečių pramoginė kelionė privačiu sportiniu vienmotoriu lėktuvu baigėsi tragedija, nusinešusia abiejų gyvybes.
Praėjusį šeštadienį apie 20 valandą maždaug už 5 kilometrų nuo Jurbarko esančiame Vajotų kaimelyje, laukuose priešais veikiančią kavinę, lėktuvas trenkėsi į žemę, sprogo ir sudegė. Jo keleiviai – 44 metų Lietuvoje garsaus žolininko sūnus Jurbarko rajono policijos komisariato tyrėjas Jurijus Merzlikinas ir dvejais metais vyresnis lėktuvo savininkas pilotas Aloyzas Arvydas Šulskis – žuvo nelaimės vietoje. Įvykio aplinkybes tiria policija ir ekspertai.
Pakrypęs smigo žemyn
Lėktuvas ZLIN 42 M buvo eksperimentinis ir vienintelis toks Lietuvoje. Pasak skaudžios nelaimės priežastis tiriančio Kęstučio Pavilonio, pagal taisykles ir saugos reikalavimus šia susisiekimo priemone galėjo skristi tik vienas žmogus. Beje, atsakomybė už skrydžio saugą tenka žuvusiam lėktuvo savininkui.
Vajotų kaimo gyventojas Antanas Petraitis besileidžiantį lėktuvą stebėjo iš savo sodybos, būdamas vos už poros šimtų metrų nuo avarijos vietos. „Su įjungtom šviesom vakarėjančiame danguje lėktuvėlis atrodė neįprastai, – pasakojo Petraitis. – Žemai praskridęs pro aerodromą jis kiek pakilo, perskrido miškelį ir pavėjui ėmė daryti posūkį, kad galėtų tūpti prieš vėją, bet staiga keistai pakrypo ir iš kelių dešimčių metrų aukščio smigo žemyn”.
Į nelaimės vietą atvykusio greitosios medicinos pagalbos ekipažo vairuotojas Sigitas Tolpežnikas prie lėktuvo bėgo nešinas dviem gesintuvais. Su jais tik trumpam pavyko numalšinti įsisiautėjusią ugnį. Medikams beliko bejėgiškai stebėti, kaip dega žmonės. Atvykę gelbėtojai užgesino ugnį ir dar kurį laiką aušino įkaitusį metalą. Stipriai apdegusį pilotą ir keleivį, kurie sukniubę gulėjo ant prietaisų skydo, ugniagesiai ištraukė tik nukirpę metalinius korpuso strypus. Žuvusiųjų kojos buvo sulaužytos.
Sustojo variklis
Pagrindinė nelaimės versija – skrydžio metu sugedo lėktuvo variklis. Pasak įvykio liudininkų, dar prieš avariją pilotas buvo nutraukęs pramoginę kelionę ir susirūpinęs apžiūrinėjo savo lėktuvą, bet „kažką variklyje pakrapštęs”, ekstremaliais pojūčiais padangėje virš Jurbarko rajono laukų mėgavosi toliau. Paskutinis skrydžio etapas vyko gana neaukštai. Manoma, kad lėktuvas smigo žemyn dėl dingusios variklio traukos, nes smūgio į žemę metu lėktuvo variklis nedirbo. Parašiutų nei lėktuvo pilotas, nei keleivis neturėjo.
Spėjama, kad pučiant gūsingam pietryčių vėjui pilotas pasirinko ne tą tūpimo kryptį ir darydamas posūkį nedideliame aukštyje atsuko lėktuvo uodegą gūsingam vėjui. „Stiprus gūsis galėjo kilstelėti lėktuvo galą ir priversti jį smigti žemyn, o aukščio ištiesinamajam manevrui nebeliko. Leistis pavėjui yra saugumo taisyklių pažeidimas”, – LŽ teigė avarijos vietoje buvęs Jurbarko aeroklubo viršininkas Vidmantas Ivaškevičius.
Galėjo padaryti klaidų
Dviejų vyrų pasiskraidymą lėktuvu stebėję žmonės pasakoja, kad tą šeštadienio vakarą avariją patyręs sportinis lėktuvas prieš tai ore nardė darydamas vadinamąsias mirties kilpas. Todėl buvo iškelta ir kita nelaimės versija – avarija galėjo įvykti dėl nepakankamai patyrusio piloto klaidų.
Pasak nelaimės liudininkų, tragišką tėvo žūtį matė netoliese buvęs keturiolikmetis Merzlikino sūnus, su tėvu beveik niekada nesiskirdavęs. Beje, visa Merzlikinų šeima rajone garsi kaip ekstremalių pojūčių mėgėja. Žuvusio policijos pareigūno vyresnysis sūnus Marius – įvairiausių automobilių lenktynių dalyvis bei prizininkas, nepabūgęs padirbėti net Irake; jaunesnysis sūnus Alius – nuolatinis automobilių lenktynių pirmųjų vietų laimėtojas, savo sėkmę šiais metais mėginantis suaugusiųjų klasėje.
Lėktuvo savininkas ir pilotas, aviatorius mėgėjas Šulskis Vajotų kaime pasistatydino sodybą bei pagalbines patalpas. Pernai iškilo ir didelis angaras lėktuvams. Šalimais pievoje įsirengė pakilimo taką. Čekų gamybos ZLIN 42M lėktuvą vyras įsigijo tik pernai. Rudenį su juo stebino sodiečius įmantriomis figūromis danguje. Ne kartą demonstravo ir mirties kilpą. Šulskis turėjo ir dar vieną anksčiau įsigytą Lietuvoje pagamintą lėktuvą RK 7 „Viltis”. Su senuoju žaliasparniu lėktuvėliu daugiausia atlikdavo apžvalginius skrydžius, paskraidindavo turistus ir adrenalino ištroškusius kraštiečius.