Degalų kainos gundo nusikalsti

Nelegaliais būdais įgytus degalus nuolat perkančių klaipėdiečių kuro kainų šokas negąsdina.

Į degalinę tokie apsukruoliai užvažiuoja tik nusipirkti ledų ar prisipūsti padangų.

Degalus žmonės perka garažuose, kaimuose, iš pravažiuojančių sunkvežimių, nelegaliai veikiančių degalinių. Nemažai vairuotojų kuro prisipila iš žemdirbiams skirtų beakcizio kuro talpyklų. Pabrangę legalūs degalai džiugina prekeivius, nes jų parduodamo kuro paklausa bei kainos taip pat išaugo.

Degalai nesiskiria

Nemažai vairuotojų pigesnio dyzelino gauna įsigiję jį iš žemdirbių. Vakar žemdirbiams skirtas beakcizis dyzelinas kainavo 1,75 lito už litrą, o įprastas dyzelinas – apie 2,90 lito. Siekiant kontroliuoti žemdirbiams skirto kuro naudojimą, jis yra žymimas žalsva spalva. Tačiau toks kontrolės būdas mažai pasiteisina. Reidų, kurių metu tikrinamas mašinose naudojamas kuras, pasitaiko labai retai.

Bendrovės „Mažeikių nafta“ parduodamas dažytas dyzelinas žemės ūkiui niekuo kitu nesiskiria nuo įprasto dyzelino. Tad ir nudažyti degalai tinka visų rūšių automobiliams.

Už pažymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, įgijimą, naudojimą, laikymą ar pardavimą, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, gresia bauda nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. litų.

Sutaupė 90 litų

Vienas dienraščio pašnekovas neslėpė, kad nuolat neteisėtai įsigyja ir naudoja žymėtą žemės ūkio reikmėms skirtą dyzeliną.

Klaipėdietis pasakojo, kad žemdirbiams skirto kuro degalinėse įsipila kas savaitę ar dvi. Pasiėmęs nuolatinio savo kuro „tiekėjo“ – žemdirbio – dokumentus, jis užsuka į bet kurią degalinę ir pigesnio kuro įsipila į plastikinę tarą automobilio bagažinėje.

Šį savaitgalį pašnekovas nuošaliau miesto įsikūrusioje degalinėje į kelis bakus įsipylė 100 litrų žymėto dyzelino po 1,75 lito. Gražinęs dokumentus ūkininkui, jis jam paliko ir 25 litus „arbatpinigių“. Atlikęs tokią nesudėtingą operaciją, vairuotojas sutaupė apie 90 litų.

„Kodėl turėčiau pirkti daug brangesnį kurą, jei rizika naudoti žymėtus degalus beveik nulinė?“ – klausė klaipėdietis.

Pasak pašnekovo, degalinės darbuotojai retai stebi, į kokią tarą pilamas dyzelinas. Vyriškis nuolat naudoja pigesnius plastikinius indus. Degalinių operatoriai taip pat dar nė karto nepaprašė ir tapatybę įrodančio dokumento.

Niekas nesirūpina, ar dokumentuose nurodyta ūkininko pavardė sutampa su kurą besipilančio žmogaus pavarde. Pakanka turėti dokumentus, žinoti, kaip elgtis degalinėje, ir pasirašyti operatoriaus kaskart užpildomuose popieriuose.

Parsiveža iš kaimo

Į darbą uostamiestyje kasdien pirmyn atgal 18 kilometrų važinėjanti gargždiškė „Klaipėdai“ pasakojo, kad žemdirbiams skirto kuro įsigyja kartą per mėnesį nuvažiavusi pas giminaičius kaime. Ūkininkaujantis giminaitis neišnaudoja jam priklausančio valstybės skirto beakcizio dyzelino, todėl lengva ranka leidžia šia lengvata naudotis valdiškoje įstaigoje dirbančiai moteriai.

Kartą per mėnesį, aplankiusi giminaičius, gargždiškė namo grįžta su bagažinėje teliūskuojančiais žymėto dyzelino kanistrais. 150 litrų žymėto kuro jai pakanka iki kitos viešnagės kaime.

Tuščius kanistrus ji palieka giminaičiams, o pilnus vežasi namo. Pirkdamas kurą savo ūkiui, ūkininkas pripila ir giminaitei skirtus kanistrus.

Kontrolė – menka

Žemės ūkio ministerijos Infra-struktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento direktorius Silvirijus Dangveckas neslėpė, kad kol kas beakcizio kuro naudojimo kontrolė yra menka.

„Neslepiame, problema egzistuoja. Rūpintis, kad žemdirbiams skirtas kuras būtų tinkamai naudojamas, yra pavesta penkioms institucijoms, bet aš savo ausimis nesu girdėjęs, kad nors vienas kurą kitam žmogui pardavęs ūkininkas būtų nubaustas“, – „Klaipėdai“ sakė S.Dangveckas.

Departamento vadovas dienraščiui pasakojo, kad šiuo metu ministerijoje yra parengtos įstatymo pataisos, kurias priėmus žemdirbiams skirto kuro kontrolė sugriežtės.

Dabar po 120 litrų dyzelino per metus hektarui dirbamos žemės gauna kiekvienas ūkininkas. Niekas netikrina, ar ūkininkas iš tiesų išnaudoja tiek kuro.

Turi tiekėjų

Verslo reikalais dažnai į sostinę važinėjantis nedidelės įmonės vadovas dienraščiui taip pat pasakojo, kad kartą per mėnesį įsigyja didelį kiekį pigesnių degalų. Klaipėdietis turi nuolatinį kuro „tiekėją“.

Verslininkas „Klaipėdai“ sakė niekada nesigilinęs, iš kur jo tiekėjas ima kuro. Jis tėra girdėjęs gandą, kad degalus perpardavinėtojas superka iš tolimųjų reisų vairuotojų.

Vyriškis dienraščiui teigė girdėjęs, kad už naftos produktų pardavimą neturint licencijos skiriama bauda nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. litų, tačiau nežino, ar dalis atsakomybės tektų ir jam pačiam.

„Kai kainų skirtumas toks didelis ir galima sutaupyti apie 80 centų už litrą, apie moralę galvoju mažiausiai. Galimybė įsigyti nelegalaus kuro galbūt ir skurdina valstybę, tačiau aš esu linkęs paisyti savo interesų“, – neslėpė nelegalaus kuro pirkėjas.

Vagia visur

Lietuvos naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas yra teigęs, kad praėjusiais metais šalies rinkoje buvo parduodama maždaug 10-20 proc. kontrabandinių degalų.

Dar praėjusių metų pabaigoje jis prognozavo, kad naftos kainoms kylant kontrabandiniai degalai šiemet gali siekti ir iki 40 proc. visų pardavimų vidaus rinkoje.

Kuras nelegaliai įvežamas iš Kaliningrado srities bei Baltarusijos, kur degalai žymiai pigesni. Nelegaliose degalinėse dažnai yra prekiaujama pigesniu dyzelinu, kuris įsigyjamas iš tolimųjų reisų vairuotojų už dar mažesnę kainą.

Vis didesnį pelną skaičiuoja ne tik kontrabandininkai, bet ir geležinkelių kuro vagys. Didžiausiais kiekiais dyzelinas vagiamas iš šilumvežių, kurie į Lietuvą atvyksta iš Baltarusijos. Pareigūnai teigia, kad kone iš kiekvienos tokios transporto priemonės Lietuvoje pavagiama iki 300 litrų kuro. Iš anksto atsiskaičius už kurą, mašinistai kuro bakus išmeta šalia geležinkelio bėgių sutartoje vietoje. Kuro pirkėjams telieka susirinkti išmestus degalus.

Kainos kelia nerimą

Vakar 16 valandą Klaipėdos degalinėse litras dyzelino kainavo 2,87-2,90 Lt, A-92 markės benzino – 2,85-2,89 Lt, A-95 – 2,90-2,95 Lt. Kai kur buvo ir 3,03 Lt kainuojančio benzino.

Degalų brangimas ir prognozės, kad litro kaina peršoks 3 litus, privertė nerimauti ne tik privačių automobilių vairuotojus, bet ir vežėjus.

Pasak „Klaipėdos keleivinio transporto“ (KKT) viešosios įstaigos direktoriaus Gintaro Neniškio, vežėjai ir miesto valdžia jau svarstė didėjančias degalų kainas: „Reikia imtis priemonių, nes didėjančios dyzelino kainos didina kelionės savikainą, mažina vežėjų pelną“.

Ši savivaldybės kontroliuojama bendrovė keleiviams parduoda bilietus, o paskui iš trijų miesto autobusų parkų (vieno municipalinio ir dviejų privačių) perka jų vežimo paslaugas.

„Bilietų kainas reikia dotuoti taip, kaip daroma Vilniaus, Kauno ir Šiaulių autobusų stotyse“, – sakė G.Neniškis.

Klaipėdos autobusų parko generalinė direktorė Jelizaveta Daugininkienė sakė, kad išlaidos degalams jau padidėjo 20 proc., todėl KKT už keleivių vežimą jiems mokės daugiau.

J.Daugininkienė nežino, iš kur KKT gaus papildomų lėšų atsiskaityti su autobusų parkais: „Jeigu lėšų neužteks, KKT turės ieškoti dotacijų. Jeigu neužteks ir dotacijų, politikams teks didinti bilietų kainas“. Pasak J. Daugininkienės, miesto politikai bilietų kainų didinimo nesvarstys anksčiau kaip rugsėjo 1-ąją. Miesto valdžia bilietus brangins tik tada, kai nusistovės didesnė kaip 3 Lt dyzelino litro kaina.

Reda Baltinaitė

Valerijus Rajevskis

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

1 komentaras į "Degalų kainos gundo nusikalsti"

  1. kodel

    kodel pas mus degalai tokie brangus, netgi Australijoje pigesni 👿 👿 👿 👿 👿 👿 👿 👿 👿 👿 👿 👿 👿 👿

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.