Jeigu į Ameriką indų plauti išvažiavęs lietuvaitis grįš su kurio nors JAV universiteto diplomu – stebėtis neverta. Už kelis šimtus dolerių jis gali nusipirkti bet kurios aukštosios mokyklos diplomą. Tiek pat kainuoja ir Rusijos universitetų mokslo baigimo dokumentai.
Užtenka kelių šimtų dolerių
Kiekvienas, panorėjęs gauti bet kurio Rusijos universiteto diplomą, gali tai padaryti per kelias ar keliolika dienų. Norint įsigyti Rusijos aukštosios mokyklos diplomą, nebūtina vykti į Maskvą. Užtenka turėti priėjimą prie interneto ir kelis šimtus dolerių banko kreditinėje kortelėje.
Keliose Rusijos interneto svetainėse galima įsigyti bet kurio universiteto diplomus ir priedus prie jų. Pavyzdžiui, www.bykva.ru siūloma pirkti ant valstybės spaustuvėje „Goznak” spausdinto blanko surašytą diplomą arba galima rinktis jo kopiją. Diplomai pagaminami per 3-5 dienas, jų pristatymo terminas priklauso nuo užsakovo gyvenamosios vietos.
Senojo pavyzdžio (naudotas iki 1996 metų) diplomas ant „Goznak” blanko kainuoja 450 dolerių (apie 1260 litų), naujesnio (iki 2003 metų) pavyzdžio – 500 dolerių, naujausio – 700 dolerių. Ant šių blankų kopijų surašyti diplomai kainuoja po 200 dolerių. Pažymos apie lankytus mokymus ir kursus kainuoja 150 dolerių, bet kurios vidurinės mokyklos originalus atestatas – 450 dolerių, atestato kopija – 250 dolerių. Mokslų daktaro ar kandidato diplomas – 900 dolerių (apie 2520 litų).
Galima užsisakyti ir šių metų diplomus, kaina dėl to nesikeičia.
Už dokumentus galima mokėti kredito kortele, banko pavedimu. Norintiesiems pervesti pinigus banke juos reikia siųsti į bendrovės „Dertex Finance Limited” Latvijos banke „Rietumu bank” esančią sąskaitą. Pusę sumos prašome sumokėti iš karto, kitą pusę – pašte, gavus prekę.
Gali paversti tikru studentu
Svetainėje klientai raminami, kad nebus apgauti: „Mes daug metų padedame žmonėms gauti naują, gerai apmokamą darbą, mumis tiki ir mums dėkoja. Tai tik sutvirtina mūsų reputaciją ir pagarbą, todėl mes neturime priežasčių su jumis pasielgti nesąžiningai”.
Žinoma, netikro diplomo savininkas nebus garantuotas, kad jo darbdavys nepaims ir neišsiaiškins, ar tikrai tūlas veikėjas mokėsi universitete.
„Mes siūlome tokią paslaugą: jūsų diplomą patalpinti į Švietimo ministerijos bazę, užvesti asmeninę bylą universitete, parašyti kursinius. Tai reikalauja laiko ir finansinių sąnaudų. Tokio diplomo kaina – nuo 5000 dolerių. Jeigu neketinate artimiausiu metu tapti prezidentu arba bent ministru, jums tokio diplomo neprireiks”, – netikėtai aktualiai pastarųjų dienų Lietuvos įvykiams nuskamba šie padirbinėtojų žodžiai.
Amerikiečiai gudriai vengia atsakomybės
JAV taip pat veikia daugybė svetainių, siūlančių netikrus diplomus. Pavyzdžiui, www.diplomaservices.com bet kurio JAV universiteto diplomas su oficialiu nuorašu kainuoja 295 dolerius. Svetainėje įspėjama nesinaudoti sukčių paslaugomis, nes esą jie gamina prastos kokybės diplomus.
Beje, amerikiečių svetainėje pažymima, kad diplomai atrodys kaip tikri, tačiau universitetų simboliai bus šiek tiek pakeisti, parašai nebus visiškai tokie patys – tai nelegalu. Taip pat pažymima, kad šie diplomai nėra išsilavinimą įrodantys dokumentai. Tokiais užrašais spausdinimo kompanijos apsidraudžia nuo teisinės atsakomybės.
Išaiškinti klastotojai
Lietuvoje dirbantys diplomų klastotojai viešai nesiskelbia. 2000 metais Kaune buvo sulaikyta grupė asmenų, kurių butuose rasta daugiau kaip 2 tūkstančiai universitetų (daugiausia KTU) netikrų diplomų. 2001 metais Klaipėdoje buvo išaiškinta klastotojų grupė, kuri padirbinėjo Rusijos ir Latvijos jūreivystės mokyklų diplomus.
Šiuo metu Lietuvoje Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos licencijas spausdinti diplomus (ir kitus panašius dokumentus) turi penkios spaustuvės – „Garsų pasaulis”, „Grafija”, „Lodvila”, „Standartų spaustuvė” ir „Ukmergės spaustuvė”.
Spaustuvės nesuinteresuotos pradanginti
Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos direktorius Vaclovas Juknevičius „Kauno dienai” sakė, kad diplomo blankai teoriškai gali dingti ir iš universiteto, ir iš spaustuvės, tačiau pastarasis variantas mažai tikėtinas.
„Licencijas norinčios gauti spaustuvės į įrangą investuoja ne po vieną milijoną, todėl nerizikuos dėl vieno ar kelių blankų. Jei paaiškėtų, kad padirbto diplomo blankas atspausdintas ir dingo iš spaustuvės, ji netektų ir licencijos, ir įrangos”, – sakė jis.
Anot V.Juknevičiaus, nebūtų sudėtinga išsiaiškinti, iš kur „nutekėjo” diplomo blankas. „Jei diplomas būtų su pasikartojančiu numeriu – spaustuvės kaltė. Jei ant blanko numeris, kurio neturėjo iš viso būti, keliai taip pat veda į spaustuvę. Jeigu diplomas su numeriu, kuris buvo pagamintas universitetui – jis ir atsakingas”, – aiškino specialistas.
Pasak V.Juknevičiaus, Lietuvoje padirbinėjami maždaug iki 1997 metų išduoti diplomai. „Paskui įsigaliojo griežta tvarka, kai diplomus spausdina tik licencijuotos spaustuvės, kurios griežtai kontroliuojamos”, – sakė jis.
Vagystė išaiškėtų dar spaustuvėje
Tačiau nugvelbti vieną kitą blanką gali susigundyti spaustuvės darbuotojas, norintis užsidirbti. „Spaustuvės darbas griežtai kontroliuojamas, jose nuolat budi policija, viskas filmuojama. Žinome, kokias medžiagas įsiveža spaustuvės, atlikus dokumento analizę, paaiškėtų, kurioje spaustuvėje jis pagamintas, ir žinotume, ką reikia bausti”, – sakė V.Juknevičius.
„Grafijos” direktorius Kęstutis Mizaras taip pat tikino, jog griežta priežiūra užtikrina, kad blankai nedingtų iš spaustuvės. „Viskas yra suskaičiuota: popierius, brokas, kiek atspausdinta. Jeigu kas nors įvyktų, dar įmonės teritorijoje būtų išaiškinta”, – teigė jis.
Užsisako daugiau
Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorius Povilas Zakarevičius „Kauno dienai” teigė, kad nėra matęs padirbto VDU diplomo ir netiki, kad tai būtų įmanoma.
„Universitetas tik parengia diplomo dizainą, paskui jis pateikiamas Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybai. Ji suteikia apsaugos priemones, diplomo eskizas registruojamas Švietimo ir mokslo ministerijoje. Blankus iš spaustuvės pasiima pats universitetas, juos naudoja vesdamas apskaitą”, – pasakojo P.Zakarevičius.
Daugelis Rusijos universitetų, kaip teigia šios šalies žiniasklaida, užsisako daugiau blankų nei yra absolventų. Taip atsiranda galimybės piktnaudžiavimui ir pasipelnymui.
„Mes taip pat užsisakome blankų daugiau, nei reikia einamaisiais metais. Pavyzdžiui, žinome, kad kasmet išleidžiame apie tūkstantį bakalaurų, todėl iš anksto užsisakome 5 tūkstančius diplomų, kad kelerius metus jų gamyba nerūpėtų”, – aiškino P.Zakarevičius.
Iš pradžių spausdinosi patys
P.Zakarevičius teigė, kad VDU iki šiol nėra susidūręs su padirbtais diplomais. „Pirmuosius diplomus po VDU atkūrimo spausdinomės patys. Apsaugos ženklų tada nenaudojome, tačiau Lenkijoje nusipirkome popieriaus su vandens ženklais. Jeigu kopijuotume šiuos diplomus, vandens ženklų nebūtų.
Tokie diplomai buvo 1993-1994 metais. Kai įvesta nauja tvarka, diplomų padirbimas neįmanomas. Teoriškai galima įsivaizduoti, kad kas nors iš universiteto akademinės tarnybos (už diplomus atsako du žmonės), paimtų ir parduotų. Bet juk ant diplomo reikalingi rektoriaus ir fakulteto dekano parašai, universiteto herbinis antspaudas”, – sakė prorektorius.
Pasako jo, nesunku patikrinti, ar asmuo tikrai studijavo universitete. „Diplomai išduodami rektoriaus įsakymu, kuriame surašomos absolventų pavardės. Jeigu žmogaus tame sąraše nėra, o jis vis tiek įrodinėtų, kad baigė universitetą, eitume į archyvą, kuriame lieka asmens bylos. Per kelias valandas rastume bylą, kur surašytas viskas: prašymas dėl priėmimo, egzaminų rezultatai, įsakymai dėl akademinių atostogų ir panašiai”, – sakė P.Zakarevičius.
Jeigu VDU norėtų studijuoti užsienyje diplomą gavęs asmuo, universitetas jo nepriimtų. „Diplomus tikrina Studijų kokybės vertinimo centras. Jei gauname atsakymą, kad diplomas tikras, tada studentą priimame”, – sakė P.Zakarevičius.
Ukrainos ministras pasivadino profesoriumi
Neseniai skandalas dėl padirbto diplomo buvo kilęs Ukrainoje. Šios šalies teisingumo ministras Romanas Zvaryčius tvirtino, kad yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, tačiau negalėjo to įrodyti, kadangi diplomą pametė. Ministras tvirtino, kad dokumentą pametė, kai kraustėsi iš Amerikos į Ukrainą. „Laiku neišsiėmiau kopijos. Suklydau”, – tvirtino Niujorke gimęs R.Zvaryčius. Žurnalistams ministras teigė, kad vyks į JAV ir gaus Niujorko Kolumbijos universiteto diplomo kopiją.
Balandį „Ukrainskaja pravda” paskelbė, jog teisingumo ministras meluoja turįs aukštąjį teisinį išsimokslinimą. Kaip pranešė AP, gegužę R.Zvaryčius prisipažino, kad nėra baigęs šio universiteto, o tik jame studijavo. Ministras taip pat melavo, kad 1983-1991 metais dirbo profesoriumi Niujorko universitete, o iš tiesų jame buvo dėstytojas 1989-1992 metais. Ministras teisinosi, kad jį studentai vadino profesoriumi – JAV įprasta dėstytojus vadinti žodžiu „professor”. R.Zvaryčius išliko savo poste.
Dainoras Lukas