Pagonims šventu buvusiam Romainių miškui gresia statybininkų invazija. Miesto bendrojo plano pakeitimų projekte dalis parko jau pateikiama kaip privati valda, kur bus leidžiama statyti gyvenamuosius namus.
Žemės savininkas neslepia, kad norėtų parduoti vaizdingoje vietoje atgautą sklypą ir netgi investavo į gyvenamųjų namų kvartalo projektavimo pasiūlymus savo sklypo plane. Romainių bendruomenė baiminasi, kad šimtametis ąžuolynas, pušynas ir kiti vertingi augalai bus pasmerkti išnykimui, jei Savivaldybė palaimins šiuos užmojus.
Valdos išsiskiria grožiu
Privačiam savininkui priklausanti 1,88 hektaro teritorija driekiasi prie Nemuno slėnio šlaito, netoli Krivių gatvės pabaigos. Iš čia atsiveria graži panorama į Lampėdžių ežerą, auga pusantro šimto metų senumo 60 ąžuolų, ošia šimtametės pušys. Romainiuose peri 32 paukščių rūšys, kurios įtrauktos į Europoje globaliai nykstančių sparnuočių sąrašą, veši įvairūs saugotini augalai. Istorikai turi duomenų, kad šiame miške vykdavo pagoniškos apeigos, čia buvęs svarbus lietuvių religinis centras.
Tačiau sklypo savininkas Algirdas Valentinavičius teigė nemanantis, kad jo valdos yra vertos parko statuso. „Čia paprastas miškas, be to, aš pats ten nieko nestatysiu, tačiau mielai parduosiu šią žemę, jei atsiras pirkėjas”, – teigė jis. Iš atsiimto 3 ha sklypo 1,2 ha jis jau pardavė. „Kauno diena” turi savininko pasamdytų architektų parengtą projektinių pasiūlymų kopiją. Čia jau pažymėta 19 gyvenamųjų namų su kiemais.
Parko statuso negavo
2001 metais Kauno miesto taryba paskelbė, kad Romainių miškui turi būti suteiktas parko statusas. Tam pritarta ir 2003 metais, tvirtinant bendrąjį miesto planą. Tačiau, kaip sakė Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotojas Romaldas Laukaitis, parengti parko detalųjį planą reikėtų 357 tūkst. litų. „Mieste yra 20 parkų, kuriems irgi reikia detaliųjų planų, todėl Romainiai dar laukia eilėje”, – teigė jis.
Pasak R.Laukaičio, Kauno apskrities viršininko administracija turėjo atsižvelgti į tai, kad savininkui grąžinamas miškas yra Kauno ribose. Pagal įstatymą, miestų miškuose ir parkuose negali būti atkurta žemės nuosavybė. Tuo tarpu Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas Petras Sabeckis tvirtino, kad tai buvo daroma vadovaujantis kitu įstatymu. „Romainių miškas iki 1995 metų priklausė Kauno rajonui, o miesto plėtros atveju numatyta leisti toliau vykdyti žemės reformą buvusio rajono teritorijoje”, – aiškino pareigūnas.
Norėjo pakeisti paskirtį
2002 metais suformavęs sklypą, A.Valentinavičius pradėjo žygius atgauto sklypo paskirčiai pakeisti. Pasak Romainių bendruomenės narių, savininkas jiems yra sakęs apie ketinimus čia statyti gyvenamųjų namų kvartalą. Pernai priimtuose sprendimuose Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas ir Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius neprieštaravo šiam savininko norui. R.Laukaitis nenorėjo komentuoti, kodėl Savivaldybės aplinkosaugininkai, prieš kelerius metus rekomendavę suteikti miškui parko statusą, staiga pakeitė savo nuomonę. „Užmirškime, kas buvo, dabar svarbiausia, kad visą žemės paskirties keitimo procesą sustabdė Urbanistikos skyrius”, – gynėsi jis.
Savininko planai užstrigo tik tada, kai apie jo tikslus sužinojo Romainių bendruomenė. Ji kreipėsi į miesto vadovus, Seimą, Vyriausybę, rašė raštus į valstybines instancijas, prašydama išsaugoti parką. Tada miesto valdžia nusprendė pateikti paklausimą dėl paskirties keitimo Aplinkos ministerijai. Jos sekretorius Arvydas Dragūnas atsakė, kad ministerija nesprendžia šių klausimų, ir paaiškino, kad antros kategorijos miško ūkio paskirtį galima pakeisti tik tada, kai tai numatyta bendrajame miesto plane.
Paslaptingi pokyčiai
Nusprendus nekeisti sklypo paskirties, valdininkų kabinetuose ši istorija dar nesibaigė. Miškotvarkos instituto sprendimu, šiaurinė grąžintos žemės apie 0,3 ha atkarpa prarado miško ūkio paskirtį, nors ten auga aštuoni ąžuolai. Tuo tarpu visuomenei pristatomame bendrojo plano pakeitimų projekte visas sklypas pažymėtas geltona spalva. Tai reiškia, kad šioje vietoje bus galima statyti gyvenamuosius namus, jei tam pritars Savivaldybė arba Miškotvarkos institutas, dar labiau sumažindamas miško zoną.
Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Rytis Strimaitis teigė, kad įmonės „Kauno planas” specialistai taip sklypą pažymėjo tik dėl to, kad tai – privati valda. „Žalios juostos sklypo plane rodo miško paskirtį ir savininkui neleisime rengti detaliojo plano, o po to vykdyti kokią nors veiklą, – tikino vedėjo pavaduotojas. – Tiesa, jis gali kreiptis į teismą, nes Romainių miškas vis dėlto neturi parko statuso ir detaliojo plano”.
Beje, Romainių miške yra ir daugiau žemės savininkų, tačiau bendrajame plane jų sklypai pažymėti žalia spalva.
Valdininkai meluoja?
Romainių bendruomenės atstovė Gėlė Minkuvienė teigė, kad gyventojai ne tik nebuvo informuojami apie bendrojo plano pakeitimus, bet ir klaidinami. „Praėjusių metų pabaigoje Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Alfonsas Jarušauskas raštu mums teigė, kad yra gautas A.Valentinavičiaus prašymas perleisti organizatoriaus teises keisti žemės sklypų paskirtį ir šis klausimas kol kas tik svarstomas, bet Savivaldybės tinklalapis jau keliolika dienų skelbė, kad su savininku sudaryta organizatoriaus teisių perdavimo sutartis, – piktinosi G.Minkuvienė. – Vadinasi, mus piktavališkai klaidino. Apskritai, jei nebūtume patys pradėję domėtis parko likimu, svarbiausia jo istorinė dalis jau būtų pasmerkta”.
Ji teigė, kad Romainių bendruomenė kovos dėl dabartinio bendrojo plano projekto pakeitimo. „Mes įsitikinę, kad toks jo variantas atriš savininkui rankas ir statybų parko teritorijoje neišvengsime”, – mano gyventoja.
Viešas bendrojo plano aptarimas Savivaldybėje vyks kitą antradienį.