Seime svarstomas Teritorijų planavimo įstatymo pataisas statybų įmonių atstovai ir vadina tarpine stotele biurokratijai naikinti. Tačiau verslininkai tikina, kad naujasis įstatymas visų problemų neišspręs.
Jau kitą savaitę Seimas turėtų apsispręsti, ar priimti statybų verslui naudingas Teritorijų planavimo įstatymo pataisas. Praėjusį antradienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pristatė jas parlamentarams.
Valdžios atstovai ir nekilnojamojo turto srityje dirbantys verslininkai tikina pagaliau susišnekėję. „Siekiame, jog statybų įmonės veiktų pagal įstatymus, nestatytų nelegaliai. Trumpinamas visų procedūrų laikas – nuo prašymo pateikimo iki statybų leidimo. Mažiau biurokratizmo. Verslininkai teikė pasiūlymus ir juos atsižvelgėme. Manau, kompromisas rastas”, – kalbėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Antanas Bosas.
Aplinkos ministerija, inicijavusi Teritorijų planavimo įstatymą, kurį Seimas priimė 2004 metais, dabar laimina jo pataisas, o ministras Arūnas Kundrotas teigia, kad iš klaidų pasimokyta, tad atėjo laikas daryti permainas. „Ilgus procesus galima sutrumpinti. Pavyzdžiui, sugretinti bendrojo ir detaliojo planavimo procesus ir taip pagerinti verslo sąlygas, neprarandant aplinkos kokybės bei visuomenės dalyvavimo galimybių. Principinių nuostatų nekeitėme”, – aiškino aplinkos ministras Kundrotas.
Valdžios atstovai tvirtina, kad bendrasis planas ir toliau bus svarbesnis už detalųjį, o visuomenės interesas – reikšmingesnis už verslininkų ambicijas. Pagrindinis keičiamo įstatymo aspektas ir tikslas, pasak jų, – verslo žmonių laiko taupymas.
Laisviau įkvėps
Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos atstovai teigia esą patenkinti derybomis, mat parengtos pataisos leidžia sutrumpinti projekto derinimo procedūras. 2004 metais priimtą Teritorijų planavimo įstatymą statybų verslo žmonės prakeikė. Anot jų, procedūros išplėstos iki begalybės, projektai kaupiasi, o laukti jų starto kartais tenka iki poros metų. „Pagrindė bėda ta, kad jei nėra bendrojo plano sprendinių, neįmanomas detalusis planas. Funkcionieriai ir biurokratai nuolat daro mums visokias kliūtis. Jiems visiškai nesvarbu, ar tai patrauklu investuotojams. O dabar matome konkrečius rezultatus ir kalbame apie nekilnojamojo turto kainų burbulą. Taip būna, kai vadovaujamasi ne verslo logika, o emocijomis ir paranojiškomis nuostatomis”, – sakė Arvydas Avulis, „Hanner” valdybos pirmininkas.
Patvirtinus pataisas tiek bendrąjį planą, tiek detalųjį bus galima rengti vienu metu. Nereikės laukti, kol miesto taryba pakeis bendrąjį planą. Procesui pajudėjus verslininkai tuo pat metu galės rengti ir detalųjį. „Esame patenkinti, kad galėsime judėti toliau. Pagaliau mus išgirdo ir ėmė keisti mąstymą. Atsiranda daugiau galimybių pritraukti investuotojus”, – teigė Avulis.
Neišspręsta problema
Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos pirmininkas Robertas Dargis pataisas įvardijo kaip „šiokią tokią išeitį”. „Įstatymo pataisos neatitinka šiuolaikinio ekonominio ir socialinio laikotarpio. Jos tinka tik iš bėdos. Lankstesnis ir progresyvesnis įstatymas turėtų būti bendresnis”, – mano Dargis.
Kaip didžiausią neišspręstą problemą verslininkai įvardija žemės paskirties keitimo niuansus. Anot jų, bendrajame plane pernelyg smulkmeniškai apibrėžiama žemės paskirtis vis dar leis palaikyti gremėzdiškos biurokratijos mašinos veiklą ir stabdys verslo plėtrą.
„Jei bendrajame plane yra numatyta teritorija kaip gyvenamoji zona, neturėtų būti tokių dalykų kaip bendrabučių, gyvenamųjų namų ar viešbučių paskirties. Tada nereikėtų kaitalioti bendrojo plano norint gyvenamojoje zonoje statyti parduotuvę. Bendrasis planas yra grotos, pro kurias tu jau nebeišlįsi. Visą laiką turi jas pjauti”, – kalbėjo Dargis.
„Siekiame to, kad nereikėtų metus derinti projekto, dėl kurio nekyla abejonių. Pavyzdžiui, žemės paskirties keitimas iš pramoninės į gyvenamąją turi būti suderinamas per porą mėnesių”, – apie problemas pasakojo Avulis.
Verslininkai minėto įstatymo pataisas vadina „tarpine stotele” ir tikina, kad kova anaiptol nėra baigta.