Kaklaraištis kilo iš kaklaskarės. Laikui bėgant keitėsi kaklaraiščio dizainas ir gamybos principai, tačiau šio aksesuaro funkcija išliko ta pati. Kaklaraištis ne tik pelnė pagarbią vietą vyrų garderobe, bet tapo ir feminisčių simboliu.
Istorija liudija, kad kaklaskarė atsirado Prancūzijoje, kai po tris dešimtmečius trukusio karo narsiausiai jo mūšiuose kovęsi kroatų kariai aplankė Paryžių ir buvo pristatyti karaliui Liudvikui XIV, pagarsėjusiam madingų apdarų bei papuošalų gerbėjui ir vertintojui. Rafinuotas, madą ir naujoves dievinantis monarchas iškart pastebėjo: kroatų karių kaklus juosia spalvoti šilkiniai raiščiai. Šie aksesuarai karalių taip sužavėjo, jog pareikalavo tučtuojau pristatyti tokius pat ir jam. Netrukus kaklaskarė tapo madinga vyrų aprangos dalimi, ją ėmė ryšėti visa Paryžiaus aukštuomenė. Naujasis stilius kirto Lamanšą, ir po pusantro šimto metų nė vienas save gerbiantis anglų džentelmenas neišeidavo į gatvę be kaklaskarės – kokios tik nori formos ir spalvos. Atsirado beveik šimtas skirtingų jos rišimo būdų, o stilių įvairovei nebuvo ribų.
Aristokratų kostiumo akcentas
Tolydžio keisdamasi kaklaskarė priartėjo prie šiuolaikiniam kaklaraiščiui būdingos formos ir tapo neatsiejama aukštuomenės kostiumo dalis.
XVIII amžiaus antrajame dešimtmetyje Anglijoje pasirodė skara-kaklaraištis: plati muslino ar batisto juosta, vyniojama aplink kaklą. Juostos galai priekyje būdavo susegami brangakmeniais puošta sege. Po trijų dešimtmečių atsiranda kaklaraištis „soliteras” (pranc. „solitaire” – vienišas). Tai siaura juoda juosta su plonų nėrinių kanteliais, rišama nugaros pusėje prie vyriškų perukų, vėliau tvirtinama apvyniojus apie marškinių apykaklę.
XVIII amžiaus pabaigoje tapo madingos kaklaskarės-kaklaraiščiai, rišami masyviu mazgu arba kaip puošnus kaspinas. Kai Londone pasirodė pirmieji traktatai su išsamiais kaklaraiščių rišimo aprašymais, Europoje kaklaraiščių manija pasiekė apogėjų.
Neturintiesiems laiko ir kantrybės
Šeštajame XIX amžiaus dešimtmetyje klesti kaklaraištis su siauru mazgu ir ilgais, ant marškinių krintančiais galais, bene labiausiai priartėjęs prie šiuolaikinio kaklaraiščio formos. XIX-XX amžiaus sandūroje išpopuliarėja kaklaraiščiai-peteliškės, nešiojamos prie frako, smokingo ar munduro.
XX amžiaus antrajame dešimtmetyje atsiranda kaklaraištis „regat” ir iškart pelno didžiulį susidomėjimą. Panašus į standartinius modelius kaklaraištis turėjo vieną esminį skirtumą – stabilų mazgą ir užsegimą ant sprando. „Regat” labai pamėgo įvairaus plauko valdininkai, nes nebrangų, mazgo formą išlaikantį aksesuarą buvo galima užsisegti lengvai ir greitai.
Sakoma, kad šio tipo kaklaraištį atsitiktinai išrado jaunas sportininkas, neturėjęs pakankamai laiko ir kantrybės terliotis su mazgais. Jis perkirpo jį ir viename gale prisiuvo kilpą, o kitame – sagą. Kaklaraištis, kokį dėvime šiandien, susiformavo po Pirmojo pasaulinio karo, kai niujorkietis Jesse Langsdorfas jį patobulino – pradėjo įstrižą kirpimą iš trijų dalių.
Feminisčių simbolis
Mūsų laikais kaklaraiščių mados kinta kur kas sparčiau nei anuomet. Nepaisant įvairovės ir metamorfozių, šiuolaikinis kaklaraištis yra vienas pagrindinių vyro eilutės akcentų, išsiskiriantis pastovumu ir nemaža konservatyvumo dalimi. To pavyzdys – kai kurie mazgų tipai, vyraujantys jau ne vieną dešimtmetį: peteliškė, „vindzoras”, pusiau „vindzoras”, „eskotas”, „four-in-hand”. Tačiau ir čia randasi naujovių, pavyzdžiui, „twin-tie” – dviejų skirtingų spalvų, bet tos pačios formos kaklaraištis, derantis prie skirtingų marškinių ir kostiumų.
Kaklaraištis ne kartą sušmėžavo ir moterų aprangoje, tačiau jis netapo visaverte silpnosios lyties garderobo dalimi. Aprangos etiketo ir protokolo specialistė Brigita Kupčikienė pasakoja, kad moterys kaklaraištį ėmė ryšėti atsiradus feminizmo užuomazgoms. „Feministės jį renkasi kaip lygiateisiškumo su vyrais simbolį. Vadovaujančius postus užimančios moterys kartais pasitelkia šį vyrišką atributą, siekdamos sugriežtinti darbo kostiumą. Drąsios eksperimentuotojos tiesiog smagiai žaidžia, todėl kaklaraištis jų aprangoje atlieka diržo ar plaukų raiščio funkciją”, – kalba Kupčikienė. Vis dėlto, pasak jos, tai nėra norma – veikiau išmonės ir asmenybės individualumo apraiška.
Ryšėjo Holivudo žvaigždės
Šiuolaikiniai mados žinovai tvirtina, kad Italija garsėja nepriekaištingos kokybės šilku ir iš jo pasiūtais kaklaraiščiais, įtinkančiais reikliausiems skoniams. Vienas itališkų kaklaraiščių gamintojų – „Saladin-Manzetti” – itin daug dėmesio skiria stiliams: dalykinio, formalaus ar laisvalaikio stiliaus kaklaraiščiams kruopščiai parenka vien jiems derančias formas, raštus ir spalvas. „Saladin-Manzetti” siūlo dviejų tipų kaklaraiščius – trijų arba septynių klosčių. Kaklaraiščių išskirtinumą patvirtina ir tai, kad neseniai Lietuvą pasiekusio prekės ženklo naujosios kolekcijos kaklaraiščius per „Oskarų” teikimo ceremoniją ryšėjo kelios kino pasaulio įžymybės.
„Saladin-Manzetti Ltd.” pelnė pavydėtiną reputaciją išskirtinių, rankų darbo itališkų šilkinių kaklaraiščių rinkos nišoje. Daug kas įsitikino, kad „Saladin-Manzetti” kaklaraiščiai neturi sau lygių. Nors konkurentai bando juos imituoti, niekas neprilygsta „Saladin-Manzetti”, kur kiekvienai kaklaraiščio detalei skiriamas ypatingas dėmesys.
„Saladin-Manzetti” visai kaklaraiščių įvairovei skrupulingai parenka faktūrą, ornamentus, medžiagą bei spalvas, kad kiekvienas jų būtų individualus ir nepriekaištingos kokybės. Nenuostabu, kad šiuos kaklaraiščius renkasi viso pasaulio žvaigždės, įžymūs verslininkai ir politikai.
Kaklaraištis daug ką byloja apie jį ryšintį vyrą – apie jo stilių ir skonį, savigarbą ir nusimanymą, tad daugeliui pasirinkti kaklaraištį – išties rimtas darbas. Tie, kas renkasi „Saladin-Manzetti” kaklaraiščius, džiaugiasi ne tik nepriekaištinga aksesuarų kokybe, bet ir išskirtiniu įvaizdžiu, reikalingu kasdieniame gyvenime ir būtinu versle.
Naudingi patarimai renkantis kaklaraištį
* Iš natūralaus šilko pagaminti rankų darbo kaklaraiščiai yra patys kokybiškiausi.
* Atkreipkite dėmesį į vidinę kaklaraiščio pusę – pamušalas turi būti iš natūralaus šilko.
* Kaklaraištis turi padėti kurti harmoningą drabužių ansamblį ir pabrėžti individualumą.
* Kaklaraiščio spalvos gali būti visam kostiumui artimų tonų arba kurti efektingą kontrastą.
* Nepamirškite, kad skirtingoms progoms dera skirtingi kaklaraiščiai: bičiulių vakarėlyje tiks kaklaraištis, dekoruotas šmaikščiais piešinukais, tačiau neryšėkite tokio per dalykinį susitikimą.
* Iškilmingais atvejais prie šviesaus švarko ir liemenės tiks šviesus kaklaraištis su sege, o prie juodo smokingo ir akinančio baltumo marškinių – juoda peteliškė.
* Renkantis kaklaraištį rekomenduojama atsižvelgti į savo figūrą, amžių, statusą ir individualybę.
* Jei rinkdamiesi kaklaraištį abejojate, pasikliaukite klasikine formule: tamsus kaklaraištis ir šviesūs vienspalviai marškiniai.
Juozas Šalkauskas, spaudos apžvalgininkas
„Intensyviai kaklaraiščius ėmiau kolekcionuoti prieš dešimt ar dvylika metų. Sukaupiau per šešis šimtus, iš jų vos septyniasdešimt ar aštuoniasdešimt klasikinių, na, žinote, margintų žirneliais ar juostuotų. Visi kiti netradiciniai – proginiai, vardiniai, žinybiniai. Pritaikau kiekvienai progai: Vasario 16-ajai trispalvį, kaip mūsų vėliava, Šv. Valentino dienai – su širdelėmis, Florijono – su gesinama ugnimi. Kiekvienas mano kaklaraištis gyvena, nė vieno nėra užkonservuoto – dovanoju, mainau, paskolinu. Sykį paskambino kolegos, girdi, kaip kaklaraiščių specialistui, ir klausia, kur įsigyti kaklaraištį, dekoruotą paršeliais. Sunkinanti aplinkybė – kaklaraištį nori rasti per dvi valandas. Klausiu, ar pablūdot? Žinau, kur būtų galima nusipirkti, bet ne per tokį trumpą laiką. Todėl pasikviečiau į svečius ir leidau rinktis iš savo kolekcijos. Su paršeliais turėjau šešis. Išsirinko. Po to man padovanojo kaklaraištį su elektros linijų izoliatoriais – tokio dar neturėjau. Suprantate, tai smagus žaidimas. Jei kur nors užtinku patinkantį kaklaraištį, nusiperku – kad ir kiek kainuotų.
Manau, nė vienas save gerbiantis vyras į pobūvį, iškilmingą priėmimą ar susitikimą negali eiti be kaklaraiščio. Veržia kaklą? Spaudžia? Nepatogu? Tai tik kaprizai, vyrų išsisukinėjimas. Taisyklingai užrištas kaklaraištis nei spaus, nei verš, nei dusins. Rišdamasis kaklaraištį dažniausiai naudoju penkis rišimo būdus, tačiau moku dvigubai daugiau variantų, kartais susukti mazgą padedu ir bendradarbiams”.