Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos surengė spaudos konferenciją apie pagrindinius šių metų kelininkų darbus.
Žurnalistams buvo pateikta išsami informacija apie Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo ypatumus, dalijamas kasmet leidžiamas spalvotas LAKD biuletenis. Jame – naujausi statistiniai duomenys ir diagramos, rodančios šalies valstybinės reikšmės kelių būklę.
Keliai ir transporto srautai
LAKD generalinis direktorius Virgaudas Puodžiukas nurodė, kad beveik prieš dvejus metus, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, mūsų keliuose ne tik padaugėjo automobilių – smarkiai padidėjo ir sunkiojo transporto srautai. Antai automagistralėje „Via Baltica” šis srautas per 2000-2005 metus padidėjo net 97,8 procento.
Viena vertus, tai rodo tranzitinės valstybės svarbą ir kylančią ekonomiką. Kita vertus, tokie faktai įpareigoja keliams, jų infrastruktūrai skirti dar daugiau dėmesio.
Kad kelių konstrukcija išlaikytų projekte numatytą laiką, daugėjant sunkiojo transporto priemonių būtina taikyti brangesnes technologijas, naujas medžiagas, kloti storesnį dangos sluoksnį, stiprinti kelių pagrindus. Tokiems tikslams efektyviai naudojama ES parama. Itin dosniai – 348 mln. litų – jos remiami projektai buvo įgyvendinti per pastaruosius dvejus metus.
LAKD generalinis direktorius priminė neseniai Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus metiniame pranešime išsakytą požiūrį, esą ES parama turėtų būti koncentruojama vykdant struktūrines reformas, ypač švietimo ir mokslo, bei Lietuvos energetikos ir transporto sistemą integruojant į europinę sistemą bei Europos rinkas.
Tai turi tapti investicija į ateitį ne atstumiant privačią iniciatyvą, o atvirkščiai – gerinant sąlygas žmonėms patiems kurti savo gerovę. Šios priemonės bei investicijos į viešąją infrastruktūrą turėtų prisidėti prie gyvenimo lygio kėlimo ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir kituose šalies regionuose.
Kuo važiuosime ryt?
Pasak Puodžiuko, tokiame kontekste juolab keista girdėti vis dažniau pasitaikančius siūlymus struktūrinės ES paramos dalį transporto sektoriui nurėžti iki 21 procento. Vadinasi, 76 tūkst. krašto, rajoniniams ir vietiniams keliams bei gatvėms tektų tik 2,3 proc. visos ES paramos 2007-2013 metų periodui, arba du tris kartus mažiau, nei skirta 2004-2006 metais.
Nuo 2005 metų liepos 1 dienos panaikinus Atskaitymų nuo pajamų mokestį Kelių priežiūros ir plėtros programa jau ir taip neteko 480 mln. litų.
Pagaliau kodėl mūsų artimiausi kaimynai lenkai dėl modernesnės kelių infrastruktūros iš minėtos europinės paramos pasiryžę skirti 38 proc., o latviai – 36?
O jei dar prisiminsime, kad iš biudžeto nebe pirmi metai gauname vos pusę reikiamos sumos… Kaipgi tuomet deramai įgyvendinsime svarbiausius patikslintos 2006-2015 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos uždavinius: garantuosime saugesnį eismą, rūpinsimės kelių priežiūra, jų plėtra, realizuosime nacionalinės darnaus vystymosi strategijos principus?
Už saugų eismą
LAKD generalinio direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas atkreipė dėmesį, kad itin svarbioms saugaus eismo problemoms spręsti pastaruosius ketverius metus buvo skiriama daugiau dėmesio negu anksčiau. Tai liudija 160 km įrengtų atitvarų, 84 km pėsčiųjų ir dviratininkų takų, 14 km apšviestų kelių.
Kartu Janušauskas pabrėžė, kad saugaus eismo sąlygos gerės ne tik auklėjant eismo dalyvius, bet ir rekonstruojant kelius, paisant saugaus eismo poreikių. Vykdant kelių plėtros darbus mažėtų kelionės trukmė ir eksploatacinės išlaidos. O išasfaltavus apie 2000 km žvyrkelių sumažėtų ir tarša bei jos poveikis žmonių sveikatai.
Kalbėdamas apie būsimuosius artėjančio vasaros sezono darbus Janušauskas perspėjo, kad laukia ne mažesnis darbymetis nei žiemą valant ir prižiūrint kelius.
Remontas
Priminta, kad kelius būtina remontuoti vasarą – tinkamiausias metas šiems darbams dėl Lietuvos klimato sąlygų yra trumpas (gegužės-spalio mėn.). Per šį laikotarpį geriausia platinti važiuojamąsias kelių juostas, keisti dangas, remontuoti tiltus ir viadukus. Janušauskas teigė, kad LAKD žiniasklaidoje, taip pat ir internete reguliariai informuoja apie didesnius magistraliniuose ir krašto keliuose vasarą vykstančius darbus ir numatomą jų pabaigą.
Kelių rekonstrukcija
LAKD generalinio direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius supažindino su svarbiausiais šiųmečiais Lietuvos vidaus – žvyrkelių asfaltavimo ir saugaus eismo priemonių – projektais.
Kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda dangoms stiprinti ir platinti, tiltams ir viadukams remontuoti, aplinkosaugos priemonėms atlikti bus skelbiamas konkursas už 60 mln. litų. Lapkričio pradžioje į keturių juostų kelią bus rekonstruoti automagistralės Klaipėda-Liepoja 4 km, viadukas į šiaurinį Klaipėdos aplinkkelį. Vilniaus-Marijampolės kelyje numatoma pradėti stiprinti ir platinti apie 70 km dangos (25 km ketinama baigti šįmet); diegti aplinkosaugos priemones. 46 km sustiprintos ir paplatintos dangos bus kelyje Šiauliai-Palanga, 50 km – Vilniaus-Panevėžio, 19 km – Marijampolės-Kybartų trasose. Tarptautinės automagistralės „Via Baltica” ruožuose vakariniame Kauno aplinkkelyje numatoma sustiprinti 15 km dangos, o Pasvalio-Panevėžio ruože jos bus paplatinta ir sustiprinta 19 kilometrų.
Pagal Žvyrkelių asfaltavimo programą bus skelbiamas trejų metų darbų konkursas 279 kilometrams (kaina – 150 mln. litų).