Vilniuje bus diegiama centrinė eismo valdymo sistema

Į klausimą, koks Vilniuje yra vidutinis greitis, daugelis vairuotojų atsakytų – 50 km per valandą. Tačiau jei suskaičiuotume, kiek laiko sugaištama spūstyse, pamatytume, kad automobilis sostinėje vidutiniškai juda vos 20-30 km per valandą greičiu ar dar lėčiau.

Automobilių spūsčių ir tokie aktualūs eismo klausimai kaip avaringumas ar tarša Vakarų Europoje sprendžiami jau ne vieną dešimtmetį. Tam pasitelkiamos naujausios technologijos ir diegiamos

vadinamosios intelektinės eismo valdymo sistemos (Intelligent Traffic Systems). Tokia sistema netrukus bus diegiama ir Vilniuje.

2006 metų balandžio 12 dieną Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos” paskelbė konkursą įsigyti tokias paslaugas. Planuojama, kad per keletą ateinančių metų mūsų vairuotojai ir eismo dalyviai galės naudotis tokiais pat modernių technologijų pranašumais kaip ir Vakaruose.

Mažiau laiko spūstyse

Asociacijos ERTICO atlikta europinė studija parodė, kad per ateinančius 20 metų intelektinių eismo valdymo sistemų įtaka ekonomikai, miestams, aplinkai ir gyventojams bus didžiulė. Studijoje prognozuojama, kad dėl automatinių avarinių sistemų 15 proc. daugiau žmonių išgyvens per nelaimingus atsitikimus, 50 proc. sumažės žuvusiųjų keliuose, 25 proc. sutrumpės kelionės laikas, 50 proc. mažiau vėluos viešasis transportas ir 25 proc. bus mažiau teršiamas oras miestuose.

„Įdiegus centrinę eismo valdymo sistemą Vilniuje sumažėtų spūsčių, eismo nelaimių ir viešojo transporto vėlavimų. Pavyzdžiui, būtų galima iki 20 proc. padidinti gatvių laidumą, o tai reiškia, kad jei iki šiol važiuodavote į darbą beveik valandą, dabar važiuotumėte 40-45 minutes”, – aiškina Kęstutis Čiplys, bendrovės „Siemens” Pramonės sprendimų ir paslaugų skyriaus vadovas. Vokietijos koncernas „Siemens” panašias eismo valdymo sistemas pritaikė daugelyje pasaulio miestų, tarp jų Berlyne, Miunchene, o moderniausia sistema įdiegta rengiantis olimpinėms žaidynėms Atėnuose.

Valdo pagal matematinius modelius

Pirmosios pasaulyje automatizuotos eismo kontrolės sistemos rėmėsi šviesoforais. 1924 metais jos pritaikytos Berlyne ir Jungtinėse Valstijose. Pirmasis elektroninis eismo valdymo kompiuteris pradėjo veikti Europoje 1965 metais, o 1976-aisiais „Siemens” tapo viena pirmųjų pasaulyje kompanijų, pradėjusių taikyti mikroprocesoriais pagrįstą eismo kontrolės sistemą.

Dabar diegiant intelektines eismo valdymo sistemas pirmiausia reikia gauti aiškų miesto eismo paveikslą. Tam tikslui turi būti renkama ir kaupiama begalė informacijos. „Ši užduotis atliekama pasitelkus jutiklius, detektorius, kameras, eismo kontrolės centrus ir komunikacinę įrangą”, – sako Čiplys. Jutikliai gali matuoti eismo srautus. Šie realaus laiko duomenys kaupiami ir apdorojami moderniuose eismo kontrolės centruose pagal matematinius modelius. Tokiu būdu automobilių, telekomunikacijų, eismo kontrolės sistemos sujungiamos į vieną.

Gali valdyti vienas žmogus

Intelektinės eismo valdymo sistemos leidžia sujungti viso miesto ir tarpmiestinio transporto valdymą. Taip kaupiama visa informacija apie šviesoforus, spūstis, registruojami greičio daviklių rodmenys, stebimi ir kontroliuojami raudonos šviesos pažeidėjai, sudaromos žaliosios bangos, suteikiami prioritetai viešojo transporto, specialiųjų tarnybų automobilių judėjimui, stebimas eismo valdymas ir automobilių statymas, tarpmiestinis eismas. Šiuos viso miesto integruotus duomenis galima valdyti taikant vieną sistemą. Žmogus kišasi į sistemos darbą tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, įvykus avarijai ar kitomis nenumatytomis aplinkybėmis. Sukaupus statistinius duomenis, eismas gali būti reguliuojamas pagal laiko valdymo programą (pavyzdžiui, ryto, vakaro, piko programa ir pan.), taip pat adaptyviai, t. y. eismo valdymo sistemos leidžia pagal surinktus duomenis koreguoti kiekvienos ar keleto sankryžų valdymo programas, atitinkamai didinant laidumą tų gatvių, kuriose yra daugiau automobilių, ir atvirkščiai.

„Detektoriai gali matyti ne tik tai, ar yra spūstis, bet ir nustatyti automobilių eilės ilgį, o pagal tai reguliuoti eismą. Atsitikus avarijai ar kitais nenumatytais atvejais operatorius gali stebėti eismą vaizdo kameromis ir reguliuoti. Šios kameros taip pat gali būti naudojamos raudonos šviesos pažeidėjams fiksuoti”, – pasakoja Čiplys.

Informacija vairuotojams gali būti perduodama specialiais besikeičiančiais informaciniais eismo ženklais, automobilių integruotomis kompiuterinėmis sistemomis, interneto puslapiuose, radijo bangomis RDS/TMC, TPEG, mobiliąja telefonija (GPRS, EDGE, UMTS, 3G). Vairuotojams gali būti suteikiama informacija apie eismo srautus, transporto eilių ilgį, tinkamiausią maršrutą, laukimo laiką, automobilių stovėjimo vietų kiekį, viešojo transporto tvarkaraščius ar net oro sąlygas.

Žaliosios bangos

Pasak Čiplio, taikant intelektines eismo valdymo sistemas gali būti formuojamos vadinamosios žaliosios bangos. Pavyzdžiui, važiuojant 50 km per valandą greičiu Vilniaus Laisvės prospektu visuose šviesoforuose degtų žalia šviesa. „Sostinėje yra daug vietų, kur galima spūstis sumažinti vien sureguliavus šviesoforus”, – sako jis. Čiplys pridūrė, kad žaliosios bangos sostinėje galėtų būti sudaromos net keliuose transporto koridoriuose.

Kita didmiesčių problema, kurią gali padėti įveikti intelektinės eismo valdymo sistemos, yra stovėjimo vietų trūkumas. „Tai ne tik daug vairuotojų kantrybės reikalaujantis procesas. Apskaičiuota, kad miesto centre apie 40 proc. vairuotojų vyksta ne iš taško A į B, o ieško vietos automobiliui pastatyti”, – teigia Čiplys. Automobilių stovėjimo vietų stebėjimas padeda vairuotojams gauti informaciją apie laisvas vietas ir trumpiausią kelią iki jų. Todėl automatiškai mažėja spūstys miesto centre.

Duos kelią viešajam transportui

Intelektinė eismo valdymo sistema gali suteikti prioritetą tam tikram transportui. „Tai reiškia, kad viešajam transportui artėjant prie šviesoforo informacija apie jo judėjimo kryptį perduodama eismo valdymo sistemai, kuri reikiamu momentu ir reikiama kryptimi įjungia žalią šviesą”, – aiškina Čiplys. Lygiai taip pat sistema veikia artėjant specialiųjų tarnybų automobiliams, pavyzdžiui, iš anksto eismo valdymo sistema gauna duomenis apie ugniagesių judėjimo maršrutą ir jungia žalią šviesą ta kryptimi, kuria reikia judėti gaisrinei.

Be to, intelektinės eismo valdymo sistemos padeda tiksliau laikytis viešojo transporto tvarkaraščių, suteikia keleiviams informaciją apie viešojo transporto judėjimą realiu laiku.

Taikyti intelektines eismo valdymo sistemas miestai gali imtis priemonių taršai sumažinti, pavyzdžiui, nustačius itin užterštas vietoves eismo srautai gali būti nukreipiami kitais keliais arba gali būti taikoma mokėjimo už važiavimą tam tikrais keliais sistema. Modernios sistemos leidžia nuolat stebėti oro taršą ir reaguoti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.