Pakilęs stiprus vėjas vakar ryte sutrukdė Neringos gamtosaugininkams šalia kormoranų perimvietės prikabinėti oro balionų, kurie turėtų baidyti šiuos paukščius ir taip būtų bent kiek reguliuojama jų populiaciją.
Šiaurinėje kormoranų perimvietės dalyje Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai teįstengė iškelti du vaikiškus balionėlius.
Užpildyti heliu balionai buvo pririšti apačioje ilga virve prie medžių ir patys iškilo iki jų viršūnių, tačiau stiprus vėjas bloškė balionus ant žemės. Tad likusius aštuonis balionėlius nuspręsta iškelti kai nurims vėjas – vakare arba šįryt.
„Pakaktų, kad balionėliai ore pakabotų kelias valandas. Jų išsigandę kormoranai paliktų savo lizdus, ten likę kiaušiniai atvėstų ir iš jų nebeišsiristų jaunikliai”, – pasakojo parko direkcijos vyresnioji biologė Jūratė Zarankaitė.
Saugo senas pušis
Kadangi kormoranų išmatose esančios rūgštys sunaikina medžius, stengiamasi, kad kormoranai nebeplėstų savo perimviečių Juodkrantės sengirės link, mat ten auga ypač vertingos, net 200 metų senumo pušys.
Dabar Juodkrantėje jau yra kone tūkstantis kormoranų išmatų pažeistų medžių. Šių paukščių perimvietė jau užima 10 hektarų teritoriją ir kasmet plečiasi.
„Paskaičiuota, kad norint sureguliuoti Juodkrantės kormoranų populiaciją reikia išnaikinti 30 procentų šių paukščių”, – sakė vyriausiasis biologas Gediminas Gražulevičius.
Dabar iš viso Juodkrantės perimvietėje yra apie 2,7 tūkstančio lizdų, kuriuose peri po du suaugusius kormoranus. Kiekviename lizde gali išsiristi po 2-3 jauniklius.
Eksperimentuoja
Toks kormoranų populiacijos reguliavimo metodas – baidant juos balionėliais – Neringoje bandomas pirmą kartą.
J. Zarankaitė pasakojo, kad anksčiau buvo naudojami paprastesni metodai – stengiamasi kormoranus iš lizdų išbaidyti įvairiais garsais: pliauškinant rankomis, pagaliais. Pernai prie medžių, kur buvo pradėti sukti lizdai, ant žemės buvo pastatytos žmones imituojančios baidyklės.
Nors trumpam lizdus palikusių kormoranų kiaušinius užpuola ir išlesa varnos ar krankliai.
„Šie metodai padeda. Per pastaruosius dvejus metus kormoranų skaičius stabilizavosi ir nebedidėja geometrine progresija. Nežinia, ar kormoranai išsigąs balionų. Gali būti ir taip, kad jie į juos nekreips jokio dėmesio. Ar eksperimentas pavyks, galėsime pasakyti tik tuomet, kai atliksime apskaitą ir sužinosime, kiek išsirito jauniklių”, – sakė J. Zarankaitė.
Beje, vakar šalia vėjyje plazdenančių dviejų balionėlių ramiai skraidė keli kormoranai. Kiti ramiai tupėjo medžiuose.
G. Gražulevičius pasakojo, kad efektyviau būtų iškelti meteorologinius zondus – didelius balionus, apklijuotus saulės šviesą atspindinčiais veidrodėliais, tačiau tai esą būtų per brangu.
„Dar paprasčiau kormoranus išbaidyti atskridus su sraigtasparniu, bet mums tai neįkandama”, – sakė biologas.
Gamtos dalis
Aplinkos ministerija yra paruošusi didžiųjų kormoranų populiacijos reguliavimo Lietuvoje tvarką, kurios ir laikosi Kuršių nerijos gamtosaugininkai.
Tačiau, pastebėjo G. Gražulevičius, kormoranų skaičių nėra lengva reguliuoti, nes šių juodasparnių paukščių į Neringą atskrenda iš Rusijos, Poleske esančios kormoranų perimvietės.
Žinia, kormoranų labai nemėgsta Neringos žvejai, mat šie paukščiai esą suėda labai daug žuvies. Tačiau, pasak J. Zarankaitės, tai ne pretekstas pradėti visiškai naikinti kormoranus.
„Marių žvejams nėra ko skųstis, nes marios – visų. Kormoranai gaudo tik tą žuvį, kurios tuo metu yra daugiausia, šiuo metu jie minta kuojomis. Vienas kormoranas per dieną sulesa tik iki 300 gramų žuvies”, – pasakojo J. Zarankaitė, pabrėždama, kad kormoranai taip pat yra gamtos dalis.