Šiaurės paukščiai dar neskuba išskristi

Šiemet kai kurie akylesni gamtai panevėžiečiai balandžio pradžioje pastebėjo, kad žiemos viešnios iš Sibiro taigos juodagalvės sniegenos neskuba palikti per šalčius joms prieglobstį suteikusių miesto skverų, parkų ir privačių kiemų.

Žmonės spėlioja, kad sniegenos nenori išskristi dėl paprastos priežasties – jausdamos, kad jų tėvynėje vis dar per šalta kurti šeimas ir perėti jauniklius.

Šaltas ir vėluojantis į mūsų šalį pavasaris tik stiprina nuomonę, kad Šiaurėje tikrai dar speigas.

Kai sniegenoms į draugiją pasisiūlė iš šiltųjų kraštų grįžusios baltosios kielės ir varnėnai, apie ypatingai sutrikusį šių metų pavasarį ėmė kalbėti net ir daug per savo gyvenimą prastų pavasarių matę krašto senieji gyventojai.

„Tai iš tiesų retas ir unikalus atvejis pamatyti greta baltąją kielę ir juodagalvę sniegeną, – patvirtino Lietuvos ornitologų draugijos direktorius profesorius Petras Kurlavičius. – Sniegenos, grįžus kielei, jau būna pasitraukusios nuo žmonių būsto, o didžioji jų dauguma jau būna pakeliui į taigą”.

Habilituotas mokslų daktaras profesorius P.Kurlavičius nesutinka su žmonių nuogąstavimais, kad dar kai kur užsilikusios kiemuose sniegenos yra pranašai prastos vasaros.

„Žmonių spėlionės, kad laukiniai paukščiai gali išpranašauti, koks bus pavasaris, ruduo ar žiema – yra viso labo tik nepagrįsta faktais teorija, – sako ornitologas. – Migruojantys paukščiai gali būti sinoptikais, bet ne pranašais, kad juos stebint būtų galima spręsti, koks bus artėjantis metų laikas.

Paukščių elgsena gali išduoti, koks bus oras po dienos ar daugių daugiausia po savaitės”.

Kai kurių sniegenų nenoras grįžti į mašalų ir uodų rojų, pasak profesoriaus, gali būti ne vien tik dėl šalčių taigoje.

„Pavasaris vėluoja ir čia, ir Šiaurėje, tačiau sniegenų nenorą emigruoti gali būti paskatinę žmonės – įmanoma, kad joms patiko panevėžiečių kaimynystė, – sako P.Kurlavičius. – Jeigu žiemą šie paukščiai panevėžiečių kiemuose buvo gausiai lesinami, jiems metų laikų virsmas galėjo pasirodyti jau ne toks svarbus kaip kasmet”.

Ypač tai pastebima Jungtinėse Amerikos Valstijose. Daug šios šalies gyventojų yra tiesiog pamišę iš meilės paukščiams ir maitina juos ištisus metus. Ornitologai jau pastebėjo nerimą keliančių ženklų – kai kurie migruojantys paukščiai ar net atskiros jų rūšys tampa vis sėslesnėmis.

„Mitybos sąlygos pasirodė svarbesnės už įpročius, – pasakoja P.Kurlavičius. – Mokslininkai perspėja amerikiečius taip gausiai nemaitinti paukščių ir negriauti nusistovėjusios gamtoje tvarkos, nes pasekmės gali būti nekokios”.

Gamtoje viskas tarpusavyje susiję – ji globali, todėl, anot pašnekovo, ir sutrikusi vienos rūšies paukščių migracija gali sukelti grandininę blogų reiškinių ar net nelaimių reakciją.

Lietuvoje žmonės neįpratę ir neturi poreikio rūpintis žiemą alkstančiais paukščiais, todėl profesorius P.Kurlavičius mano, kad kalbėti apie sniegenų sulietuvėjimą dar per anksti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Įvairenybės su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.