Šuns klusnumas reikalauja kantrybės

Dresuojant šunį reikia nepamiršti apsiginkluoti kantrybe, nes šuns klusnumas – nuoseklaus darbo rezultatas.

Pratimai kartojami ne po kelis, o po kelias dešimtis kartų. Rezultatą lemia ne tik dresuotojo kantrybė, bet ir įgimtos šuns savybės.

„Pas mane”

Šią komandą reikia pradėti ugdyti nuo pat pirmųjų dienų, parsinešus šunelį į namus, nes ji taps viena pagrindinių.

Dresuojant šuniuką išugdyti sąlyginį refleksą galima ir ženklui, (ranka pakeliama iki peties, pasukama į šoną ir nuleidžiama žemyn prie kojos), ir žodinei komandai – „pas mane”, „ateik”, „čia”. Svarbiausia – pradėjus naudoti vieną žodį, jo negalima pakeisti kitu.

Prieš šerdami šunelį, pakvieskite vardu, pritūpę laikykite rankose indelį su ėdalu ir ištarkite „pas mane”. Atbėgus šuniui, duokite indelį su ėdalu ir glostydami kartokite „geras, pas mane”. Balsas turi būti švelnus, skatinantis. Viena maloniausių komandų šuniui – ateiti pas savo šeimininką.

Eidami pasivaikščioti neužmirškite į kišenę įsidėti skanėstų, pavyzdžiui, smulkiai pjaustyto sūrio ar dešros gabalėlių. Nuo pavadėlio paleistam šuniui leiskite kelias minutes pabėgioti, po to parodykite ženklą ir ištarkite žodinę komandą, ištieskite ranką su skanėstu ir, prisiartinus šuniui, skatinkite balsu, duokite kąsnelį, patapšnokite švelniai per petį.

Pasivaikščiojimo metu neleiskite šuniui nuobodžiauti – bėkite nuo jo, vykitės, atkreipkite į save dėmesį. Pasivaikščiojimas su savo šeimininku šuniui yra vienas maloniausių užsiėmimų. Be to, tik puikiai sutardami su augintiniu, galite pasiekti geriausių rezultatų.

Ugdant komandą „pas mane” galima naudoti ne tik skanėstą, bet ir šuns mėgstamą daiktą – guminį kamuoliuką, žaislą, medžiaginę pelę.

Pratinti vykdyti šią komandą geriausia toje vietoje, kur nėra pašalinių dirgiklių – šunų, žmonių, automobilių. Jeigu aplink žais augintinio gentainiai, bus sunku sukoncentruoti jo dėmesį, o galiausiai jis nesidomės nei šeimininku, nei siūlomais daiktais.

Jei šuo apleistas nuo pat mažų dienų ir nereaguoja į šeimininką, žaislus ar skanėstus, yra labai išdykęs, tada viską reikia pradėti nuo pavadėlio.

Nuo pavadėlio šunį paleiskite žaisti ir jam pačiu netinkamiausiu momentu pakvieskite pribėgti. Truktelėję smarkiau pavadį, prisitraukite šunį ir pasisodinkite prieš save, paglostykite ir vėl paleiskite žaisti.

Komandą kartokite, kol pats šuo ateis prie jūsų.

Kai šuo supras, kad kitos išeities nėra ir kiekvieną kartą ateis pas jus, pabandykite šuniui nepastebint atsegti pavadėlį.

Galimos dresuotojo klaidos

• Ugdant komandą „pas mane” reikia pamiršti grėsmingą balsą.

• Negalima šuns bausti, jei jis, nors ir pavėlavęs, bet atėjo pas jus.

• Negalima truktelėti pavadėliu prieš rodant ženklą ar ištariant komandą.

• Prieš duodant komandą nereikia per dažnai kartoti šuns vardo, nes atbėgs vos tik pašaukus jį vardu.

• Negalima nuolat rodyti ženklą sykiu su žodine komanda.

„Sėdėt”

Tai viena iš pagrindinių komandų, kurios pradedama mokyti jauną šuniuką.

Šios komandos taip pat mokoma žodžiais („sėdėt”) arba gestu (dešinė ranka sulenkta per alkūnę delnu į priekį).

Ištarus komandą „sėdėt”, šuns užpakalinė dalis mechaniškai spaudžiama žemyn.

Jei šuo nesėda, kąsnelis virš galvos laikomas taip, kad, norėdamas jį pasiekti, šuo būtų priverstas atsisėsti.

Komanda tariama normaliu balsu, bet ne grėsmingai.

Norint atkreipti šuns dėmesį, vieną kartą ištariamas jo vardas.

Šuniui atsisėdus, paglostoma krūtinė, jis paskatinamas skanėstu.

Kai šunelis pradeda nepriekaištingai vykdyti komandą, skanėstų galima ir neduoti – šuo paskatinamas žodžiu „geras”.

Vėliau komandos vykdymas apsunkinamas: atliekama nepažįstamoje vietoje, kur yra pašalinių dirgiklių.

Taip pat ugdomas šuns išlaikymas: šuo pasodinamas ir paliekamas vis ilgesniam laikui, o šeimininkas privalo vis toliau paeiti į šoną.

Šuniui pajudėjus, šeimininkas privalo kuo skubiau sugrąžinti šunį į pradinę padėtį ir pasodinti ištarus komandą „sėdėt”.

Šuniui taisyklingai vykdant komandą, šeimininkas grįžta prie šuns apeidamas jį ir atsistoja savo augintiniui iš dešinės pusės, paglosto jam krūtinę ir paskatina.

Galimos dresuotojo klaidos

• Dresuotojas per dažnai kartoja komandą šuniui neatsisėdus iš pirmo karto.

• Šuo nepaskatinamas, kai taisyklingai atlieka komandą.

• Negalima nuolat rodyti ženklo sykiu su žodine komanda.

• Negalima dresuoti šuns kasdien tuo pačiu laiku.

• Nekartokite komandos du ar daugiau kartų žodžiu be mechaninio poveikio.

• Pernelyg stipriai nespauskite šuns ir netampykite jo.

• Stebėkite, kad šuo sėdėtų taisyklingai, o ne ant šlaunies.

„Gulėt”

Ši komanda, kaip ir „sėdėt” ar „pas mane”, yra viena iš svarbiausių šuns dresavimo komandų.

Jos mokoma žodžiu „gulėt” arba rankos gestu – staigus rankos, ištiestos dresuotojo krūtinės lygyje, nuleidimas.

Atsigulti pagal komandą šunį galima mokyti trim būdais.

Pirmuoju reikia pasisodinti šunį priešais save, pasukti antkaklį žiedu žemyn. Dešine ranka imti pavadėlį 20 – 25 cm nuo antkaklio, ištarti komandą „gulėt” ir po 1 – 2 sekundžių tempti pavadėlį žemyn, sykiu kaire ranka spaudžiant šuns keterą.

Šuniui atsigulus, jis paglostomas ir paskatinamas skanėstu. Jam pagulėjus 5-10 sekundžių, dar kartą paskatinama ir leidžiama laisva padėtis.

Antrasis būdas. Pasisodinti šunį šalia savęs, kairią ranką, kuria laikomas pavadėlis, dėti jam ant keteros, dešine imti skanėstą. Po to ištarti komandą „gulėt” ir po 1-2 sekundžių, vedžiojant prieš šuns nosį skanėstu aukštyn ir žemyn, kartu spaudžiant kaire ranka keterą, priversti šunį atsigulti. Už atliktą veiksmą šuo paskatinamas paglostant ar skanėstu.

Trečiasis būdas. Pasisodinti šunį šalia savęs, ištarti komandą „gulėt” ir po 1-2 sekundžių, spaudžiant keterą kaire ranka, dešine ištiesti priekines šuns kojas. Kai tik šuo atsigula, jį reikia paskatinti.

Jeigu šuo tik paguldytas bando atsistoti, reikia dar kartą griežtesne intonacija pakartoti komandą „gulėt” ir, patempus pavadėlį, gulintį jį palaikyti 5-10 sekundžių.

Užsiėmimų metu reikia stebėti, kad šuo gulėtų taisyklingai: užpakalinė kūno dalis turi gulėti lygiai, priekinės letenos ištiestos pirmyn, galva pakelta. Neteisingą padėti būtinai reikia pataisyti ir pagirti šunį tik tada, kai jis atsigula taisyklingai.

Pirmoji dalis jau išmokta, jei šuo, davus komandą „gulėt”, greitai atsigula ir guli toje padėtyje 5-10 sekundžių, o paėjus nuo jo porą žingsnių, nejuda iš vietos.

Tada jau galima pradėti mokyti tą pačią komandą rankos gestu.

Reikia pasodinti šunį, paeiti porą žingsnių į šoną, bet žiūrėti į jį. Kaire ranka lengvai įtempti pavadėlį, paskui ištiesti dešinę ranką krūtinės lygyje ir, nuleidžiant ištiestą ranką žemyn, truktelti pavadėlį, ištariant komandą „gulėt”.

Kai šuo atsigula, jį būtina paskatinti. Pratimus vienų treniruočių metu reikia kartoti 35-40 kartų, o treniruočių turėtų būti 4 ar 5.

Jeigu šuo, stovint nuo jo 25-30 metrų atstumu ir esant įvairiems aplinkos trukdžiams, po pirmos komandos atsigula ir guli ne mažiau kaip 5 minutes, vadinasi, jis šią komandą atlieka nepriekaištingai.

Galimos dresuotojo klaidos

• Dresuotojas per dažnai kartoja komandą „gulėt”, jei šuo iš karto neatsigula.

• Netaisyklingas priekinių šuns kojų ištiesimas, ir dėl to šuniui kylantis skausmas.

• Ne laiku ištaisoma gulinčio šuns netaisyklinga padėtis.

• Su šuniu elgiamasi nereikliai.

• Atliekant šiuos pratimus ir šuo, ir vedlys turi būti geros nuotaikos. Labai svarbu, kad augintinis ir jo šeimininkas vienas kitu pasitikėtų.

„Greta”

Šios komandos šuniuką galima pradėti mokyti maždaug nuo keturių mėnesių.

Šuniukas jau turi būti įpratęs prie pavadėlio ir antkaklio ar tramdomosios grandinėlės

Jeigu šuo vyresnis ir niekada nepratintas judėti greta, patartina naudoti griežtą antkaklį – parforstą, arba elektrošokinį antkaklį (tik prižiūrint instruktoriui).

Pratinti šuniuką judėti greta reikia žinomoje vietoje, ten, kur nėra pašalinių dirgiklių (automobilių, žmonių, kitų šunų), sutelkiant visą dėmesį į vedlį.

Vedlys dešine ranka prie juosmens laiko pavadėlį. Šis turi būti neįtemptas ir pakankamai ilgas, kad vedlys galėtų patogiai jį laikyti.

Pratimas pradedamas šuniukui sėdint greta vedlio kairės kojos. Pirmąjį žingsnį vedlys žengia kaire koja ir dešine ranka trukteli pavadėlį į priekį. „Pakirtus” pavadėliu vedlys būtinai paskatina šuniuką – kaire ranka paglosto nugarą ir šoną bei švelniu balsu ištaria „geras”.

Pradedant eiti, sustojant, keičiant kryptį, keičiant tempą jokia žodinė komanda ar ženklas šuniukui neduodami. Šuniukas pratinamas judėti pagal vedlio tempą ir kryptį. Komanda šuniukui judėti, sustoti ar keisti kryptį yra pats vedlys.

Šuniukas visą laiką privalo orientuotis į vedlį, pradėjus vedliui judėti, šuniukas juda kartu, o sustojus šuniukas pasodinamas greta kairės vedlio kojos netariant nė žodžio.

Taisyklingai naudojant sąlyginį ir nesąlyginį dirgiklius, šuniukas labai greitai supranta, ko iš jo reikalaujama.

Anksčiau šunims būdavo rodomas ženklas ranka bei ištariama žodinė komanda „greta”. Tačiau šunų dresūroje atsirado naujų tobulesnių formų.

Komanda „greta” judant atliekama pakankamai greitai, atsižvelgiant į šuns charakterį bei temperamentą.

Galimos dresuotojo klaidos

• Užsiėmimai vyksta ten, kur daug pašalinių dirgiklių.

• Pratimai atliekami monotoniškai ir vangiai.

• „Pakirtimai” pavadėliu yra per stiprūs.

• Šuniukas skatinamas nepakankamai išraiškingai.

„Stovėt”

Ši komanda, kaip ir visos jau anksčiau aprašytos, yra būtina šuns paklusnumo kurso mokymo dalis.

Komandos „stovėt” taip pat reikia pradėti mokyti nuo mažų dienų.

Ji reikalinga šuns apžiūrėjimo, šukavimo, valymo ar maudymo procedūrų metu.

Uždėti antkaklį ar prisegti pavadėlį yra daug lengviau, kai šuo ramiai stovi.

Pradėti pratinti šuniuką prie šios komandos, kaip ir prie visų kitų, geriausia tokioje vietoje, kurioje nėra pašalinių dirgiklių.

Pradėti mokyti komandą „stovėt” reikia tada, kai šuo jau moka vykdyti komandas „sėdėt” ir „gulėt” ir gali tokiose padėtyse nejudėdamas išbūti ne mažiau kaip minutę.

Dresuotojas stovi dešinėje sėdinčio šuns pusėje ir duoda komandą „stovėt”. Po 1 – 2 sekundžių dešine ranka lengvai timpteli pavadėlį į viršų ir tuo pačiu metu kaire ranka, apkabinęs šunį per pilvą, jį kilsteli. Kai tik šuo atsistoja, dresuotojas paglosto jam pilvą ir duoda kokį nors šuns mėgstamą skanėstą.

Jei šuo bando atsisėsti, dresuotojas vėl uždeda kairę ranką jam ant pilvo, truputį prilaiko, kad šuo negalėtų atsisėsti, pakartoja komandą „stovėt” ir ištariamas žodinį paskatinimą „geras”.

Per pirmąsias šios komandos pamokas, po 10-15 sekundžių stovėjimo, šuniui reikia leisti truputį pasivaikščioti. Palaipsniui šuo turi išstovėti vis ilgiau. Pratimą reikia kartoti 35-40 kartų ir taip 4-5 dienas.

Komanda vykdoma, jei šuo, išgirdęs žodinę komandą „stovėt”, iškart atsistoja ir būna tokioje padėtyje 15-20 sekundžių.

Išmokius šunį stovėti ištarus žodinę komandą, galima pradėti jį mokyti ir rankos gestu „stovėt” – dešinė ranka yra atsukta delnu į viršų, keliant ją iš apačios aukštyn iki peties.

Šios komandos šuo jau yra išmokytas, jei, tik ištarus žodinę komandą „stovėt” ar parodžius tai kairės rankos gestu, šuo, stovėdamas pašalinių dirgiklių gausioje aplinkoje, nuo dresuotojo 25-30 metrų atstumu, iškart atsistoja ir gali išsilaikyti tokioje padėtyje ne mažiau 5 minučių.

Galimos dresuotojo klaidos

• Stiprus pilvo spaudimas, smūgiavimas į pilvą, vėliau šuo, pamatęs dresuotojo ranką, bijo ir iš karto bando atsisėsti ar atsigulti.

• Stiprus pavadėlio timptelėjimas, priverčiantis šunį ne tik atsistoti, bet ir pajudėti iš vietos.

• Dresuotojas dažnai šunį iš stovimos padėties kviečia pribėgti, vėliau šuo įpranta ir, kai jam yra duota komanda „stovėt”, jis savavališkai pajuda iš stovimos padėties.

„Balsas”

Komandos „balsas” galima pradėti mokyti, kai šuo po komandos jau moka sėdėti, stovėti ir gulėti.

Šuo turi pradėti loti, kai randa sunkų, jam nepakeliamą arba aukštai pakabintą ir jam nepasiekiamą daiktą, kai pastebi jam nepasiekiamoje vietoje pasislėpusį žmogų. Taip pat šuns lojimas padeda nustatyti jo buvimo vietą, kai tarnybos metu šuo yra atitrūkęs nuo dresuotojo dideliu atstumu.

Sargybiniams šunims savarankiškas svetimo žmogaus aplojimas tarnybos vietoje – vienas pagrindinių įgūdžių.

Šis įgūdis lavinamas žodine komanda „balsas” arba dešinės rankos gestu – mojuojama dešine ranka, sulenkta per alkūnę, delnas peties lygyje atsuktas į priekį.

Įgūdį lavinti naudojamos pagalbinės priemonės – skanus kąsnelis, paglostymas.

Dresuotojas pasodina šunį prieš save, pavadėlį padeda ant žemės ir primina jį koja taip, kad būtų galima kontroliuoti šuns šokinėjimą. Po to, į dešinę ranką paėmęs paskatinamąjį kąsnelį, mojuoja juo prieš šunį, kartu tardamas žodinę komandą „balsas”. Taip daroma tol, kol šuo pradeda loti. Kai šuo suloja, jam duodamas paskatinimas. Rankos su paskatinimu judesys prieš šunį turi būti panašus į gestą.

Sąlyginis refleksas greičiau išugdomas, kai šuo alkanas arba ne visiškai priėdęs.

Pratimą galima vykdyti ir šeriant šunį.

Maisto dubenėlį dresuotojas padeda taip, kad šuo jo nepasiektų. Šuo susierzina ir pradeda šokinėti, inkšti ar loti. Tuo momentu dresuotojas ištaria komandą „balsas”, ir, kai tik šuo aktyviai suloja, jam paduodamas maistas ir kartojamos komandos „gerai”, „balsas”, „gerai”.

Išmokyti loti galima ir pamėgdžiojant. Atrenkami du vienas į kitą ramiai žiūrintys šunys. Vienas jų turi aktyviai loti. Abu dresuotojai vienu metu duoda žodinę komandą „balsas”. Aktyvus parengto šuns lojimas, priverčia loti ir komandos dar tik besimokantį šunį. Kai tik šis šuo pradeda loti, dresuotojas kartoja komandą „balsas” ir duoda paskatinamąjį kąsnelį. Po 2-3 minučių poilsio pratimas kartojamas.

Pradinis sąlyginis refleksas yra išugdytas, jei po dresuotojo duotos komandos šuo pradeda aktyviai loti.

Vėliau po truputį šios komandos ugdymas yra sunkinamas: didinamas atstumas tarp šuns ir dresuotojo; lojimas iššaukiamas šuniui ir dresuotojui esant įvairiose padėtyse; šuo mokomas aploti įvairius rastus daiktus; šuo valdomas be pavadėlio; jis mokomas aploti sulaikytą žmogų, kai dresuotojas dalyvauja arba kai jo šalia nėra; įgūdžio stiprinimas specialios dresūros metu.

Galimos dresuotojo klaidos

• Žaidžiant, dažnai leidžiama šuniui loti, todėl šuo įpranta loti be jokio reikalo. Tai gali demaskuoti tarnybinio posto vietą.

• Loti mokoma vienodais būdais. Tuomet kitais atvejais šuo neloja.

• Šuo mokomas loti į pagalbą pasitelkus mechanines priemones, sukeliančias skausmą.

„Aport”

Daiktų ieškojimo ir atnešimo įgūdis labai reikalingas mokant šunis surasti daiktus, žmones, apieškoti vietovę, transporto priemones, dirbti pagal kvapnųjį pėdsaką.

Įgūdis padeda vystytis šunų reakcijai.

Pagrindinės komandos mokymo priemonės: žodinė komanda „aport” ir rankos gestas – ranka parodoma kryptis, kur reikia ieškoti daikto. Pagalbinės komandos – „ieškok”, „duok”, „uostyk”, „fu”.

Šuns paskatinimas – koks nors skanėstas, paglostymas.

Pirmieji pratimai atliekami naudojant šuns dėmesį pritraukiančius ir grobio persekiojimo reakciją sukeliančius daiktus.

Galima naudoti nedidelę lazdelę, neilgą gabalą virvės arba guminės žarnos, seną nudėvėtą pirštinę.

Pirmiausia reikia šunį išmokyti imti daiktą iš dresuotojo rankų.

Dresuotojas kaire ranka už pavadėlio laiko šunį šalia savęs, o dešine ranka rodo daiktą, judina jį šuniui prieš akis, kartu tardamas žodinę komandą „aport”.

Šuo susierzina ir dantimis griebia daiktą. Dresuotojas lengvai patampo daiktą ir 5-10 sekundžių leidžia jį šuniui palaikyti. Po to, tardamas komandą „duok”, atima daiktą ir paskatina šunį.

Kai šuo moka ramiai paimti daiktą iš dresuotojo rankos, gali dantyse jį išlaikyti 20-30 sekundžių ir ilgiau. Paskui jau galima ugdyti komandą „atiduoti” ir taip pereiti prie pratimo, mokančio paimti ir atnešti ant žemės numestus daiktus.

Laikydamas pavadėlį kairėje savo pusėje, dresuotojas erzina šunį judindamas ranką, kurioje laiko daiktą. Po to meta jį už 1-2 žingsnių nuo savęs.

Ištaręs komandą „aport”, pasiunčia šunį atnešti daikto. Kai šuo daiktą pakelia nuo žemės, dresuotojas pavadėliu prisitraukia jį prie savęs ir, tardamas komandą „duok”, paima daiktą ir duoda paskatinimą. Jeigu šuo, pribėgęs prie daikto, jo neima, tada dresuotojas daiktą pajudina ranka ar koja.

Pradinis sąlyginis refleksas yra išugdytas, jei šuo aktyviai bėga prie daikto, numesto už 3-4 metrų, atneša jį dresuotojui ir laiko dantyse iki komandos „duok”.

Galimos dresuotojo klaidos

• Parenkamas netinkamas daiktas, šuo komandos „aport” mokomas prievarta.

• Dresuojama minkštais daiktais, šuniui leidžiama su jais žaisti.

• Lavinti pradinį sąlyginį refleksą naudojami metaliniai daiktai.

• Netaisyklingas skatinimas.

• Daug kartų naudojami tie patys daiktai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Augintiniai su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Šuns klusnumas reikalauja kantrybės"

  1. y

    😛

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.