Šiemet vaistams kompensuoti skirta daugiau kaip pusė milijardo litų. Dėl šio gardaus kąsnelio tarp farmacijos kompanijų verda arši kova. Deja, joje ne visuomet laimi ligonių ir valstybės interesai.
Ekspertai abejoja, ar šie milijonai naudojami tikrai racionaliai, ar vaistai į kompensuojamųjų sąrašą patenka pagal objektyvius kriterijus. Vis dar neturime Nacionalinės vaistų politikos programos, kuri užkirstų kelią atėjus į postą kiekvienam naujam ministrui ne tik pagal savo supratimą, bet ir atstovaujamus interesus kaitalioti vaistų kompensavimo, kainų nustatymo principus ir padėtų išvengti korupcijos.
Netvarka kai kam naudinga
Praėjusią savaitę Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupė, nagrinėjanti galimas korupcijos apraiškas sveikatos apsaugos sistemoje, diskutavo apie farmacijos aktualijas – vaistų kainodaros sistemą, pirkimus, kompensavimą.
Pasak darbo grupės vadovo Rimanto Dagio, vienas jos tikslų yra išsiaiškinti, ar nustatant vaistų kainas, juos įtraukiant į kompensuojamųjų sąrašus, perkant yra užtikrinamas skaidrumas, nėra prielaidų korupcijai. „Jau turime surinkę nemažai medžiagos, ją analizuojame. Ryškėja silpnosios pusės, norime jas identifikuoti”, – sako R.Dagys.
Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas profesorius Eduardas Tarasevičius, pakviestas į darbo grupės posėdį ir paprašytas įvertinti situaciją farmacijos sektoriuje kompensuojant vaistus, įsitikinęs, kad didžiausias trūkumas yra nesutvarkyta teisinė bazė.
„Iki šiol Lietuva neturi nacionalinės vaistų politikos programos. Be šio dokumento, mano manymu, neįmanoma iš esmės, racionaliai spręsti kompensuojamųjų vaistų finansavimo problemos. Šią programą Sveikatos apsaugos ministeriją dar pernai įpareigojo parengti Seimas, tačiau iki šiol nieko nepadaryta ir niekam tai, atrodo, nerūpi”, – stebisi pašnekovas.
Jo teigimu, šiame dokumente turėtų būti įvardyti svarbiausieji vaistų politikos prioritetai, jos kryptys artimiausiems 10-15 metų. Tuomet galėtume tikėtis, kad vaistų politika nebus kaitaliojama keičiantis valdžiai, politinėms partijoms, ministrams. „Mano nuomone, kažkam naudinga, kad Nacionalinė vaistų politikos programa nebūtų parengta”, – įtaria E.Tarasevičius.
Įžvelgia nemažai trūkumų
Lietuvos farmacijos sąjungos vadovas palankiai vertina pernai vaistų kompensavimo srityje atsiradusias naujoves, ypač bazinių kainų nustatymo principą. Nuo praėjusių metų jos nustatomos pagal 6 aplinkinių šalių – Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovakijos, Lenkijos ir Vengrijos, kurios artimos Lietuvai pagal BVP, tenkančio vienam gyventojui, dalį, vaistų kainų vidurkį, sumažintą 5 proc.
Tačiau, jo įsitikinimu, dar ne viskas šioje srityje padaryta, kad nebeliktų vietos saviveiklai, neaiškiems susitarimams ir korupcijai.
„Gyventojai nepakankamai skatinami gydytis pigesniais, generiniais vaistais. Kitose ES šalyse, pavyzdžiui, Olandijoje, vaistininkai, parenkantys konkretų vaistą pagal gydytojo receptą, kuriame kaip ir Lietuvoje nurodoma tik cheminė vaisto formulė, premijuojami ligonių kasų, jei žmonėms pasiūlo daugiau generinių, o ne 3-4 kartus brangesnių etinių vaistų”, – aiškina E.Tarasevičius.
Jis įžvelgia nemažai trūkumų organizuojant vaistinių veiklą. Jo žiniomis, kai kurios farmacijos kompanijos vaistinėse nusiperka geriausias lentynas, matomiausioje vietoje sudedami jų pagaminti preparatai, kad kristų į akis pirkėjams.
Dėl netvarkos vaistinėse kaltas ir leidimas jų administravimą patikėti ne farmacininkams, o kam tik nori. Tačiau Farmacijos sąjungos pasiūlymai pakeisti šią nuostatą Seime svarstomame naujame Farmacijos įstatyme nesulaukė pritarimo.
Pasigenda išsamaus įvertinimo
Antikorupcijos komisijos posėdyje dalyvavęs verslo konsultantas Gediminas Ravaitis, dirbantis farmacijos srityje, pasigenda viešumo naujiems vaistams Lietuvoje patenkant į rinką. Vykdant viešuosius pirkimus neskelbiamos vaistų kainos, todėl konkurentai net nežino, kodėl laimėjo vieni, o ne kiti. Viską sprendžia valdininkai.
Nepakankamai dėmesio skiriama farmakoekonominiam naujų vaistų įvertinimui. Remiamasi kitose šalyse atliktais tyrimais, įrodančiais, kad jie yra efektyvesni ir leis sutaupyti, nes ligoniai patirs mažiau komplikacijų, greičiau pasveiks. Tačiau jie nebūtinai tinka ir Lietuvai, todėl reikėtų atlikti atskirus tyrimus.
Pasak E.Tarasevičiaus, Lietuvoje nėra ekspertų tarybos, kuri priimtų sprendimą dėl naujo vaisto įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, nors tokią rekomendaciją pateikia Pasaulio sveikatos organizacija. Lietuvoje veikiančioje kompensuojamųjų vaistų įtraukimo komisijoje yra tik 5 žmonės, tai per siauras ratas, kad nebeliktų vietos neskaidriems susitarimams. Per mažai į šį darbą įtraukiama gydytojų, jų profesinių draugijų.
Farmacijos sąjungos prezidentas prisimena, kad prieš kelerius metus būta planų Farmacijos departamente įkurti farmakoekonominio vertinimo skyrių, kuriame būtų dirbę patyrę šioje srityje ekspertai. Tačiau keliems specialistams išvykus dirbti į užsienį jo užuomazgos iširo. „Būtų verta vėl grįžti prie šios idėjos”, – įsitikinęs pašnekovas.
Parengti objektyvesni kriterijai
Šiemet kompensuojamųjų vaistų ir medicinos priemonių biudžetas jau perkopė pusės milijardo litų sumą – jiems skirta 507 mln. litų (2005 metais – 484 mln. litų). Bendras išlaidų augimas sudarė 18,4 proc. Daugiausiai išleista kompensuoti vaistams sergantiesiems onkohematologinėmis ligomis – 63,4 mln. litų, cukriniu diabetu – 45,5 mln., šizofrenija 36,6 mln., astma – 33,6 mln. litų.
Tačiau ligoniai vis tiek skundžiasi, kad jiems neprieinami moderniausi, efektyviausi vaistai, kad yra priversti gydytis senos kartos, neveiksmingais ir turinčiais šalutinių poveikių. Kai kurių vaistų įtraukimas į kompensuojamųjų sąrašą kelia abejones ir ekspertams bei gydytojams, nes ES šalyse jie nekompensuojami dėl nepakankamo efektyvumo.
Vis dėlto sveikatos politikai tikina, kad situacija nėra tokia bloga: išlaidos vaistams kompensuoti valdomos, kasmet ligoniai įgyja naujų galimybių gydytis moderniais preparatais. „Net bijau prasižioti, bet tikiuosi, kad metų pabaigoje galėsime pasidžiaugti, tendencijos neblogos”, – sako Eduardas Vaitkus, sveikatos apsaugos ministro patarėjas.
Jo teigimu, šiemet ir toliau bus dedamos pastangos, kad kompensuojamųjų vaistų kainos mažėtų, vaistai būtų naudojami racionaliai, jų įtraukimas į sąrašą taptų dar skaidresnis. Neseniai įvykusiame Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje pristatyti nauji įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą kriterijai. Patarėjo įsitikinimu, tai gerokai sumažins abejones dėl galimos korupcijos šioje srityje.
„Jie daug aiškesni, visiems vienodai suprantami. Vaistų įtraukimo į sąrašą procedūra taps objektyvesnė. Kiekvienas vaistas pagal atskirus kriterijus bus įvertinamas balais, ir farmacijos kompanijos galės pačios įvertinti, kokie jų šansai į tą sąrašą patekti”, – aiškina E.Vaitkus.
Pagrindiniai kriterijai, kurie bus vertinami, tai vaisto efektyvumas, saugumas, farmakoekonominė nauda, ar jis gydo gyvybei pavojingas, ar gyvenimo būdo ligas, ar yra tik vienintelis tai ligai gydyti, jo įtaka PSDF biudžetui ir kt.
Derasi dėl mažesnių kainų
E.Vaitkus džiaugiasi, kad sėkmingai vyksta derybos su vaistų gamintojais dėl kai kurių atskirų preparatų kainų mažinimo: „Neseniai susiderėjome su kompanija MSD dėl vieno osteoporozei gydyti skirto preparato, kad sumažintų jo kainą net 20 proc. Sutaupysime kelis šimtus tūkstančių litų per metus”.
Jis dar sykį primena kertinius kompensuojamųjų vaistų politikos pricipus: kiek įmanoma siekti kainų mažinimo ir kartu didinti pinigų kiekį, skiriamą vaistams kompensuoti. Dar vienas tikslas – šias lėšas panaudoti maksimaliai efektyviai.
Kadangi Vyriausybė uždraudė ministerijai grupuoti skirtingų cheminių formulių, bet panašaus veikimo kompensuojamuosius vaistus, ieškoma kitų būdų, kaip įveikti generinių vaistų gamintojus, nepagrįstai iškėlusius jų kainas.
„Nusprendėme vieną brangų vaistą, skirtą vėžiui gydyti, pirkti centralizuotai, nes iš viso kompensuojamųjų vaistų kainyne yra 3 panašūs preparatai, vienas jų patentinis, naujas, o kiti du – generiniai, tačiau jų kaina ne ką mažesnė. Mes neturime jokių svertų, kaip priversti ją sumažinti. Centralizuotas pirkimas įgalins tai padaryti, nes pirksime tą, kuris bus pigesnis”, – aiškina ministro patarėjas.
Iš viso šiems vaistams kompensuoti kasmet išleidžiama apie 6,5 mln. litų, o perkant centralizuotai tikimasi sutaupyti beveik 1,5 mln. Toks mechanizmas bus taikomas ir kitiems vaistams įsigyti.
„Mūsų tikslas – ne tik žūtbūt sutaupyti pinigų, bet ir racionaliai juos naudoti. Už sutaupytus pinigus pirksime naujų, efektyvių vaistų, didinsime kompensavimo procentą. Pavyzdžiui, kompensuosime labai efektyvų vaistą osteoporozei gydyti, tam skyrėme 2 mln. litų, jis išties prikelia ligonius iš lovos”, – tikina E.Vaitkus.
Priekaištus neigia
Ministro patarėjas E.Vaitkus, kuris vadovauja naujų vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų sąrašą komisijai, atremia priekaištus, esą ji nepakankamai objektyvi, į ją neįsileidžiami gydytojai, ekspertai: „Specialiųjų tyrimų tarnyba, įvertinusi komisijos sudarymo principus, pateikė išvadą, kad tiek žmonių kaip tik pakanka, kad darbas vyktų operatyviai ir profesionaliai, skaidriai”.
Be E.Vaitkaus, komisijoje yra Farmacijos departamento, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, Valstybinės ligonių kasos bei ministerijos atstovai. Jo teigimu, jei komisijos nariams kyla klausimų, abejonių, pasikviečiami specialistai, gydytojai iš šalies.
„Nevengiame pasitarti su geriausiai tai išmanančiais žmonėmis. Tačiau specialistai prieš tai turi užpildyti interesų deklaraciją. Ne paslaptis, kad jie irgi gali atstovauti tam tikriems interesams”, – sako E.Vaitkus.
Jis pritaria nuomonei, kad Lietuvoje trūksta kvalifikuotų specialistų, galinčių atlikti farmakoekonominį naujo preparato įvertinimą. Tai keblus klausimas, nes netgi ES nėra universalios šios vertinimo metodikos ir kriterijų. Paprastai remiamasi kitose šalyse atliktais tyrimais, tik jie adaptuojami Lietuvai.
Klausiamas apie nacionalinės vaistų politikos programos parengimą E.Vaitkus sumišo: „Nieko apie tai nežinau. Gal ir buvo kada senais laikais toks pavedimas”. Tačiau patikino pritariąs nuomonei, jog ji yra reikalinga: „Manau, kad parengti ilgalaikę programą kvalifikuotai būtų didelis, sudėtingas darbas, tačiau prasmingas, nes leistų išvengti nereikalingų pokyčių keičiantis ministrams, valdžiai”.
Tačiau kas ją turėtų parengti ar bent jaustis už tai atsakingas, taip ir liko neaišku. Matyt, ministerija turi ir svarbesnių darbų.