Bendrosios medicinos praktikos klinikos šeimos gydytojas Alfonsas Paliulis iš savo kišenės Valstybinei ligonių kasai turės sumokėti daugiau kaip 400 litų už tai, kad ligoniams skyrė brangius vaistus. Tokiam gydymui pritarė ir trečiojo lygio specialistai endokrinologai, o ligonių būklė žymiai pagerėjo, Kauno teritorinės ligonių kasos (KTLK) ekspertai nusprendė, kad gydytojas neturėjo teisės skirti šių vaistų ir iš jo turi būti išieškota biudžetui neva padaryta žala.
Nebegauna reikalingų vaistų
Diabetu sergantis kaunietis Leopoldas G. (pavardė redakcijai žinoma) gydosi Savanorių prospekte įsikūrusioje Bendrosios medicinos praktikos klinikoje. Pastaruoju metu jis vartojo diabetui gydyti skirtus kompensuojamuosius vaistus avandia, kuriuos jam paskyrė šeimos gydytojas Alfonsas Paliulis.
„Šie vaistai man labai tiko, – tvirtino Leopoldas G. – Jaučiausi gerai, cukraus kiekio kraujyje, kiti tyrimai rodė, kad jie efektyvūs. Tačiau, kai pabaigęs vaistus vėl apsilankiau pas gydytoją, sužinojau, kad jų nebegausiu. Pasirodo, Kauno teritorinė ligonių kasa nubaudė mano gydytoją, kad jis man skyrė avandia vaistus. Gydytojas turės sumokėti daugiau kaip 400 litų neva už padarytą žalą, o iš tiesų už tai, kad gerai gydo ligonius”.
Kauno teritorinė ligonių kasa nusprendė, kad šeimos gydytojas A.Paliulis nepagrįstai panaudojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, skirdamas diabetu sergančiam Leopoldui G. ir dar vienai ligonei kompensuojamuosius vaistus avandia (4 pakuotes po 102 litus 15 centų. Iš viso už 408 litus 60 centų).
Kauno teritorinės ligonių kasos ekspertų teigimu, gydytojas pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo reikalavimus. Vaistų avandia charakteristikoje nurodyta, kad jų negalima vartoti ligoniams, sergantiems širdies nepakankamumu. Juo serga Leopoldas G. ir kita ligonė, kuriems buvo skirti šie vaistai. Tačiau įstatymo punktas, kuriuo rėmėsi ligonių kasos ekspertai, nukreipia į kitus teisės aktus, o kokios konkrečios diagnostikos ir gydymo metodikos buvo pažeistos, ligonių kasa nenurodė.
Kaltinama neteisėta akcija
„Ligonių kasos nėra kompetentingos vertinti, kokio gydymo reikia ligoniui, – tvirtino Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų kolegijos prezidentas Šarūnas Mačinskas. – Jos gali tikrinti, ar vaistai buvo teisingai kompensuoti, ar tai atitinka įstatyminius aktus. Mėginimas išieškoti žalą dėl to, kad gydytojas skyrė ligoniui tam tikrus vaistus – tai neteisėta akcija. Nežinau, kodėl Kauno teritorinė ligonių kasa bando reketuoti gydytojus”.
Š.Mačinskas tvirtino, kad ligonį gydantis gydytojas sprendžia, kokius vaistus jam skirti. Juk už ligonio sveikatą atsako gydytojas, o ne ligonių kasos ekspertai.
„Juo labiau kad šiuo konkrečiu atveju, skyrus ligoniui vaistus avandia, sveikata pagerėjo. Gydytojas vertina riziką ir vaisto naudą, žiūrėdamas, kokio laipsnio yra širdies nepakankamumas, – sakė Š.Mačinskas. – Mes kreipėmės į Valstybinę ligonių kasą, kuri patvirtino, kad už ligonio gydymą, vaistų skyrimą atsako gydytojas. Dauguma teritorinių kasų taip ir vertina. Nesuprantama, kodėl Kauno teritorinė ligonių kasa dirba kitaip”.
Juristas Arūnas Šidlauskas tvirtina, kad į teritorinės ligonių kasos funkcijas neįeina sveikatos priežiūros paslaugų vertinimas gydytojo profesinės kompetencijos atžvilgiu: ji negalėjo nuspręsti, ar bendrosios praktikos gydytojas teisingai pasirinko gydymo metodus. Tą gali daryti tik Medicininio audito inspekcija.
„Šeimos gydytojas turi išmanyti endokrinologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas ir kontraindikacijas bei šalutinį poveikį ir tai gydytojas, skirdamas vaistą, neabejotinai žinojo. Remdamasis savo kompetencija priėmė tokį sprendimą, kuris, jo nuomone, buvo geriausias konkrečiu atveju.
Juo labiau kad už tokius veiksmus sveikatos priežiūros įstaiga atsako pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą”, – tvirtina juristas A.Šidlauskas.
Žada skųstis
„Nemanau, kad buvo padaryta žala Privalomojo sveikatos draudimo fondui: juk vaistas buvo skirtas paciento gydymui, o ne asmeniniam gydytojo poreikiui, – sakė Bendrosios medicinos praktikos klinikos direktoriaus pavaduotojas medicinai, šeimos gydytojas Alfonsas Paliulis. – Jei nebūtų skirtas vaistas avandia, būtų reikėję skirti kitus vaistus, pavyzdžiui, metforminą, diaprelį ar injekcinį insuliną. Deriniuose naudojamas metforminas taip pat yra kontraindikuotinas esant širdies nepakankamumui, bet dėl jo vartojimo niekas nekelia klausimo, o tuo labiau neišieškoma žala”.
Gydytojas A.Paliulis apgailestavo, kad teko nutraukti ligonio Leopoldo G. gydymą avandia vaistais, kurie vieninteliai jam padėjo. Prieš tai Leopoldas G. buvo gydytas pigesniais vaistais – metforminu, tačiau ligonio organizmas jo netoleravo: sutriko žarnyno veikla, kilo alergija. Todėl gydytojas, vadovaudamasis metodika, skyrė avandia, tačiau Kauno teritorinės ligonių kasos ekspertai nusprendė, kad šis ligonis turi būti gydomas kitaip.
„Ligonis liko įžeistas, priekaištauja mums, žadėjo skųstis Sveikatos apsaugos ministerijai. Tačiau mes esame įvaryti į kampą: iš mūsų reikalauja atlyginti neva padarytą žalą biudžetui, o ligonis negauna jam tinkamų vaistų”, – sakė A.Paliulis.
Verčia meluoti ligoniams
Daugelio diabetu sergančių ligonių pirmasis šios ligos pasireiškimo simptomas būna infarktas, insultas arba išeminė širdies liga, pasireiškianti skausmu krūtinėje, ritmo sutrikimu, širdies nepakankamumu.
„Tokių sveikatos problemų turėjo ir minėtas pacientas, kurį ištyrus paaiškėjo, kad serga cukralige – lėtine maskuojančia liga, – sakė A.Paliulis. – Kitą ligonį iš pradžių taip pat gydžiau metforminu, diapreliu, tačiau jo sveikatos būklė negerėjo. Paskyrus avandia, per du mėnesius susireguliavo cukraus kiekis kraujyje, pagerėjo širdies veikla. Nukreipėme ligonį endokrinologo konsultacijai, kuris taip pat rekomendavo skirti avandia vaistus. Bet aš jų skirti nebegaliu, nes ligonių kasa vėl mus baustų. Aš būsiu kaltas prieš ligonį, jeigu jam neskirsiu vaistų, kuriuos rekomendavo trečiojo lygio specialistas – endokrinologas. Taigi ligoniui turim meluoti, kad niekuo jam negalime padėti, arba mokėti iš savo kišenės už neva padarytą žalą. Metforminas, taip pat kaip ir avandia, kontraindikuotinas esant išeminei širdies ligai ir širdies veiklos dekompensacijai, bet niekas prie mūsų dėl jų nekimba, nes jie pigesni”.
Tikrino brangių vaistų skyrimą
Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Regimantas Andriūnas tvirtino, kad gydytojas, priimdamas sprendimą, kokius vaistus ligoniui skirti, turi vadovautis metodika ir to vaisto skyrimo indikacijomis ir kontraindikacijomis.
„Jeigu yra priešparodymai tam vaistui skirti, jo ir negalima skirti, nes pasekmės bus liūdnos, – teigė R.Andriūnas. – Yra buvę, kai ligoniai atsidūrė reanimacijoje, todėl šalies mastu buvo atlikti patikrinimai ir nustatyti pavieniai atvejai, kai vaistai skirti ligoniams, kuriems jie yra kontraindikuotini. Gydytojas turi ieškoti kito tos grupės vaisto, kuris nesukelia šalutinių efektų, nėra pavojingas gyvybei. Šiuo klausimu negali būti jokių derybų”.
R.Andriūnas neigė, jog vaistų avandia skyrimas ligoniams tikrintas tik dėl to, kad jie yra gana brangūs. Tačiau jo pasirašytame ekspertizės akte teigiama, kad Kauno teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus specialistai patikrino „brangių vaistų skyrimo pagrįstumą uždarojoje akcinėje bendrovėje „Bendrosios medicinos praktika”.
Kaip minėta, metforminas, taip pat kaip ir avandia vaistai, nerekomenduotini ligoniams, sergantiems širdies nepakankamumu, bet dėl jų Kauno teritorinės ligonių kasos ekspertai gydytojams pretenzijų neturi ir neįžvelgia jokios grėsmės ligoniams. Ar ne todėl, kad metforminas keletą kartų pigesnis už avandia?