Pereinamasis laikotarpis įgyvendinti Lietuvoje Europos Sąjungos direktyvą dėl pakuočių ir pakuočių atliekų eina į pabaigą. Tačiau prieš porą metų įteisinta vadinamoji depozitinė taros supirkimo sistema iki šiol realiai neveikia.
Veikiant depozitinei sistemai, pirkdami alaus ar gaiviųjų gėrimų, formaliai butelį ne pirktume, o paimtume už užstatą. Grąžinę tuščią butelį į parduotuvę, užstatą atgautume. Kadangi jis būtų stabilus, pinigų neprarastume, kaip neretai nutinka dabar – tara superkama mažesne kaina, negu parduodama su gėrimu.
Sistema, skatinanti vartotojus grąžinti butelius į parduotuvę, veikia ne vienoje Europos šalyje. Pernai ji buvo įdiegta ir Estijoje.
Ši priemonė yra vertinga ekonomijos ir aplinkosaugos požiūriu. Europos Sąjungos narės privalo sukurti naudotų pakuočių surinkimo ar grąžinimo sistemas, kurių dėka būtų panaudojama net 50-65 proc. pakuočių atliekų svorio, o 25-45 proc. būtų perdirbama.
Tačiau Lietuvoje, skirtingai nei Estijoje, užstatą numatyta taikyti vien stiklo tarai. Į užstatomos taros kategoriją įtraukti ir plastikinę vienkartinę pakuotę esą būtų keblu ir artimiausiu metu šito daryti neplanuojama.
Nepaleidžia mechanizmo
„Pareiga veikti pagal depozitinę sistemą nuo 2003-iųjų numatyta Lietuvos teisės aktuose, tačiau dėl jų nekonkretumo, pardavėjų ir gamintojų nesusikalbėjimo, sistemos įdiegimas iki šiol stringa”, – „Vakarų ekspresui” sakė VšĮ „Desa” direktorius Stasys Krasauskas.
Ši viešoji įstaiga, kurią įsteigė alaus gamintojai (UAB „Švyturys-Utenos alus”, AB „Kalnapilio-Tauro grupė”, AB „Ragutis”, AB „Kauno alus” ir Čygo-Kalkio TŪB „Rinkuškiai”) administruoja techninį užstatinės sistemos įgyvendinimą: rūpinasi jos apskaita, koordinuoja pardavimus, derina teisės aktus.
Anot pašnekovo, tam, kad sistema pradėtų veikti, turi įsibėgėti nesudėtingas mechanizmas, aprašytas Vyriausybės nutarime, kuris įsigaliojo nuo 2003 metų sausio 1-osios.
Gamintojai turi pranešti Aplinkos ministerijai, kad naudoja pakuotes, už kurias privaloma imti užstatą. Ministerija savo ruožtu priima sprendimą dėl pakuotės įtraukimo į užstato sistemą. Sprendimas skelbiamas „Valstybės žiniose”. Tai – sistemos privalomojo taikymo tvarkos pradžia. Nuo šio momento už konkretaus tipo pakuotę parduotuvės turi pradėti imti fiksuoto dydžio užstatą, kurį susigrąžinti bus galima atidavus tuščią tarą.
Tačiau alaus gamintojai ir prekybininkai niekaip nesusitaria dėl užstato sumos ir jo dalių, kurios tektų vieniems ir kitiems. Mat gamintojai turi kompensuoti pardavėjams taros surinkimo kaštus.
Vyriausybė yra nustačiusi fiksuotą 35 centų užstatą visai 0,5 litro ir didesnės talpos stiklo tarai, o mažesnės talpos tarai – 30 centų.
„Aludariai siūlo sumažinti užstatą iki 25 centų ir nustatyti kompensacijos pardavėjams sumą – 3 centai už butelį”, – sakė Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Karosienė.
Estija: depozitas visai tarai
Minėtosios direktyvos nuostatas Lietuva turi įgyvendinti iki šių metų gruodžio 31 d. Anot V. Karosienės, vėliau bus iškeltos naujos integravimosi užduotys, kurių realizacija planuojama iki 2012 m.
Kaimyninės šalys tvarkosi skirtingai: Latvija tik rengiasi įdiegti depozitinę sistemą, Estijoje ji įsigaliojo pernai vasarą.
Pakuočių surinkimu ir antriniu panaudojimu Estijoje rūpinasi organizacija „Eesti Pandipakend”. Jos emblemą, buteliuko kontūrą su rodyklėmis – užuominą į pakartotinį naudojimą – ir užstato sumą ant kai kurių gėrimų butelių matome ir mes.
Estijoje užstato sistema taikoma tiek stiklinei, tiek plastikinei, tiek metalinei tarai, kurioje parduodami nealkoholiniai gėrimai, alus ir gėrimai, kurių sudėtyje nedaug etanolio.
„Rezultatas – ten gatvėje ar žolyne nepamatysi plastikinio butelio ar skardinės, – sistemos poveikį įvardijo S. Krasauskas. – Užstato sistema – bene vienintelis iš šiuo metu egzistuojančių įrankių, kurie padėtų surinkti didelius pakuočių kiekius. Jos dėka pakuotė įgauna vertę ir žmonės nebemėto tuščių butelių ir indelių.”
Anot Aplinkos ministerijos aplinkos kokybės departamento užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Karosienė, Estija, skirtingai negu Lietuva, nebuvo išsiderėjusi pereinamojo laikotarpio, todėl naująją tvarką įdiegė anksčiau.
Lietuvoje užstatą numatyta taikyti vien stiklo tarai. V. Karosienės teigimu, į užstatinės taros kategoriją įtraukti ir plastikinę vienkartinę pakuotę būtų keblu ir artimiausiu metu šito daryti neplanuojama.
„Sistema turi pati save išlaikyti. Vežioti „orą” – vienkartinę plastikinę tarą – neapsimoka, saugoti ją parduotuvėse nėra kur, reikėtų vietoje įrengti smulkinimo linijas”, – svarstė pašnekovė.
Be to, anot jos, pasitaiko dviejų sistemų – atliekų surinkimo ir užstato – konkurencijos atvejų. „Kai kuriose valstybėse yra buvę, kad konteineriai buvo išverčiami – atsirado norinčiųjų iškrapštyti iš jų vadinamuosius užstatinius butelius”, – kalbėjo V. Karosienė.