Pasidalijo Vyriausybę ir Seimą
Trys valdančiosios koalicijos partneriai – Darbo partija, socialdemokratai ir valstiečiai liaudininkai – pagaliau pasidalijo postus Vyriausybėje ir Seime.
Darbo partijos vedlys Viktoras Uspaskichas šiose derybose gavo ne tiek, kiek buvo užsiprašęs.
Reikalavęs abiejų ministerijų, kurios priklausė iš koalicijos pasitraukusiems socialliberalams, jis išpešė tik vieną – Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.
Užsienio reikalų ministro portfelis atiteko valstiečiams liaudininkams. Juos derybose parėmę socialdemokratai pasitenkino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo bei Antikorupcijos komisijos pirmininko postais.
Darbo partija kontroliuos Audito komitetą, Etikos ir procedūrų bei NATO reikalų komisijas. Valstiečiams liaudininkams teks Konstitucijos komisija.
Kol kas dar nepasidalyti socialliberalams priklausę postai apskrityse. Sutarta tik dėl to, jog Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojo kėdė turėtų tekti Seimo Valstiečių liaudininkų frakcijoje esantiems Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovams.
Gavo ne tai, ko siekė
Paskutinis trijų partijų derybų raundas vakar dvi valandas vyko Žemės ūkio ministerijoje.
Iš posėdžių salės partijų lyderiai išėjo puikiai nusiteikę. Politikai pranešė, jog koalicija „derybų kelią nuėjo iki pabaigos”.
V.Uspaskichas, paklaustas, kodėl Darbo partija gavo būtent Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, paaiškino, kad jos pavadinimas atitinka ir partijos pavadinimą: „Be to, jos kuruojama sritis mūsų partijai yra prie sielos”.
Beje, šis politikas praėjusį penktadienį iš valstiečių liaudininkų reikalavo atiduoti Žemės ūkio ministeriją mainais į abi socialliberalams priklausiusias ministerijas ir dar siūlė „pridėti” Kultūros ministeriją kartu su ministru Vladimiru Prudnikovu.
Tačiau vakar Darbo partijos lyderis nenorėjo pripažinti, jog derybose patyrė pralaimėjimą ir gavo ne tai, ko siekė.
Valdančiųjų partijų lyderiai taip pat pareiškė, jog nedalyvaus opozicijos „destruktyviuose” veiksmuose, jei ši bandys Seime išklibinti vos 70 vietų turinčią koaliciją.
Prasidėjo kandidatų paieškos
Derybininkai vakar tvirtino, jog konkrečias kandidatūras į ministrų bei Seimo komitetų vadovų postus pasirinks pačios partijos, o derybose apie šias kandidatūras nebuvo kalbėta. Be to, kandidatus į vis dar laisvas viceministrų vietas rinksis patys ministrai.
Neoficialiomis žiniomis, socialinės apsaugos ir darbo ministru pretenduoja tapti Darbo partijai atstovaujantis dabartinis viceministras Mečislovas Zasčiurinskas ir šios partijos Seimo frakcijos narė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.
Audito komiteto vadove gali tapti Darbo partijos frakcijos seniūnė Loreta Graužinienė.
Tarp socialdemokratų kandidatų į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovus minimas Seimo narys, buvęs finansų ministras Algirdas Butkevičius.
Vienas šios partijos derybininkų krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas pareiškė, jog kairieji rinksis iš tų partijos bičiulių, kurie dabar dirba arba anksčiau yra dirbę šiame komitete.
Viceministras laukia pasiūlymo
Vienu realiausių Darbo partijos kandidatų į socialinės apsaugos ir darbo ministrus laikomas M.Zasčiurinskas vakar teigė siūlymo užimti postą dar negavęs.
Tačiau jis „Lietuvos rytui” sakė, kad neatsisakytų tapti ministru: „Žinoma, svarstyčiau tokį siūlymą, nes esu komandos žmogus”.
Kuris postas geresnis?
Užsienio reikalų ministro postą išsiderėjusių Valstiečių liaudininkų partijos pirmininkė Kazimiera Prunskienė teigė drįstanti manyti, kad ji pati turi gebėjimų, leidžiančių rimtai svarstyti apie užsienio reikalų ministro pareigas.
„Praėjusią savaitę girdėjau Europos Sąjungos šalių diplomatų savotiškus džiūgavimus ir paraginimus dėl šitos pozicijos.
Bet mano nuostata – tęsti pradėtą rimtą darbą Žemės ūkio ministerijoje”, – pasibaigus trečiajam derybų raundui „Lietuvos rytui” sakė K.Prunskienė.
Tačiau politikė nenubraukia ir tokios galimybės: „Kas žino, kaip viskas susiklostys”.
Nurodė svarbiausią sąlygą
Ministrė mano, kad partija tikrai turi vieną kitą kandidatą, kuris taip pat paneštų tokią naštą.
Tarp jų buvo minimi europarlamentaras Gintaras Didžiokas bei buvęs ekonomikos ministras Vytas Navickas.
„Be to, yra daugybė subalansuotai mąstančių diplomatų ir ambasadorių, iš kurių vienas galėtų eiti šias pareigas, jei sutiktų bendradarbiauti pagal atskirą sutartį”, – kalbėjo K.Prunskienė.
Paklausta, ar turi galvoje ambasadorių Jungtinėse Valstijose Vygaudą Ušacką, ne vieną skandalą užsienio reikalų srityje pastaruoju metu sukėlusi K.Prunskienė sakė, kad nėra su juo bendravusi, tačiau žino, kad šis diplomatas nevertina jos sugebėjimų.
„Svarbiausia – partnerystė turi būti abipusė. Jeigu kas nors turi iškreiptą supratimą apie partnerio sugebėjimus, tai gali apsunkinti darbą”, – įsitikinusi K.Prunskienė.
Politikai šaiposi iš K.Bobelio
Anot politikės, jeigu Kazys Bobelis nebūtų paskubėjęs sprukti ir šmeižti jos partijos, jo kandidatūra, nepaisant amžiaus ir ligų, taip pat galėtų būti svarstoma.
Beje, iš K.Bobelio, kuris paliko valstiečių liaudininkų gretas būtent dėl to, jog negavo pasiūlymo užimti užsienio reikalų ministro postą, po vakarykščio posėdžio jau šaipėsi ir valdančiųjų partijų derybininkai.
Kodėl nusileido V.Uspaskichas?
Prieš vakarykštį derybų raundą politikos kuluaruose nebuvo tikimasi, jog jis baigsis taip greitai.
Tai „Lietuvos rytui” tvirtino kai kurie įtakingi valdančiųjų partijų veikėjai.
Kaip pasakojo ir patys posėdžio dalyviai, valstiečių liaudininkų ir socialdemokratų derybininkams buvo netikėta, kad V.Uspaskichas atsitraukė.
Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių derybos iki šiol strigo, bet vėliau baigėsi netikėta sėkme, įvardijami aštrėjantys Darbo partijos vidaus nesutarimai bei kova tarp V.Uspaskicho ir Seimo vadovu tapusio partijos vicepirmininko Viktoro Muntiano.
Neoficialiomis žiniomis, V.Uspaskichas iš pradžių kėlė labai didelius reikalavimus koalicijos partneriams.
Mat šį savaitgalį vyksiančiame partijos suvažiavime jis planavo pasigirti partijos iškovota politine pergale.
Tuo tarpu šaltinių Darbo partijoje teigimu, V.Muntianas rengiasi suvažiavime apkaltinti V.Uspaskichą vienasmeniškai įstūmus partiją į politinę sumaištį, kenkiant ne tik jos politinėms pozicijoms, bet ir įvaizdžiui.
Maištininkai kelia galvą
Kalbama, kad V.Uspaskichui gali būti siūloma trauktis iš partijos pirmininko posto.
Tačiau neaišku, ar galvą vis drąsiau keliantys maištininkai sulauks pakankamos suvažiavimo delegatų paramos.
V.Uspaskichui užsiminus apie galimą partijos pasitraukimą iš derybų į opoziciją, tai sukėlė didelį nepasitenkinimą partijos gretose.
Apie nesutarimus Darbo partijoje ir artėjančio suvažiavimo peripetijas žinojo ir socialdemokratų derybininkai.
Todėl jie nedarė V.Uspaskichui nuolaidų tikėdamiesi, jog Darbo partijos vedlys nusileis norėdamas bendražygiams pasigirti bent šiokiais tokiais laimėjimais.
Vakar paaiškėjo, kad šis kairiųjų spėjimas pasitvirtino.