Atšilus orams, moksleiviams per kūno kultūros pamokas daug smagiau pasportuoti mokyklos stadione, nei tvankioje salėje. Tačiau daugelis aikštynų prie mokyklų atrodo apgailėtinai: trūksta modernios įrangos, prasta aikštelių danga, sulūžusios krepšinio lentos. Atnaujinti sporto aikštynus Savivaldybė neturi lėšų, tad ištiesti pagalbos ranką kauniečiams žada užsieniečiai.
Bėgioti – į Panemunės šilą
„Nemuno” vidurinės mokyklos pirmaklasių mokytoja Ilona Jasevičienė į šalia esantį stadioną vaikus šį pavasarį buvo išsivedusi pirmą kartą. Mėtydami kamuolį vaikai klupinėjo asfalto dangoje esančiose duobutėse. Pavasarį, sakė pedagogė, jos mokinukams būtų smagu pažaisti kvadratą ar kitokius žaidimus, tačiau varganai atrodanti aikštelė mokytojos ir jos auklėtinių per daug nevilioja.
Jauni kūno kultūros mokytojai Valentinas Gavrilovas ir Arūnas Jemeljanovas, kuriuos irgi sutikome stadione, sakė kol kas nesiryžtantys mokiniams lauke vesti pamokų. „Ypač rizikinga čia bėgioti ar žaisti jaunesniems mokiniams. Aikštė duobėta, vaikai gali susižeisti, be to, palijus čia nuolat telkšo vanduo, – sakė V.Gavrilovas. – Jei krepšinio aikštelė būtų išklota gumine danga, mokiniai joje jaustųsi saugiau. Futbolo aikštėje irgi gainioti kamuolį nesaugu, betoninę jos dangą derėtų pakeisti dirbtine”.
Pedagogo A.Jemeljanovo nuomone, stadioną būtina aptverti. Tada būtų galima apsaugoti įrangą, nereikėtų nuolat keisti krepšinio lentų tinklelių, nesibaiminti, kad bus sulaužyti krepšinio stovai ar futbolo vartai. „Jei pavyktų įrengti tinkamą sporto aikštelę, nauda būtų ne tik mokiniams: bendradarbiaudami su seniūnija priimtume sportuoti ir mikrorajono jaunimą”, – svarstė pedagogai. Prie mokyklos nėra didesnio stadiono, kuriame galima pabėgioti, tad, kai bus visai sausa, mokytojai vesis moksleivius į Panemunės šilą.
Ant duobėto grindinio nesaugu
„Žiburio” vidurinės mokyklos aikštyne kalbinti dešimtokai Edgaras Lekečinskas ir Mantas Matulis sakė, kad jiems nesmagu sportuoti apleistame stadione. Per lauke vykstančias kūno kultūros pamokas jie daugiausia tik bėgioja, o žaisti krepšinį ar rankinį nėra sąlygų. „Pažiūrėkite, krepšinio lankai sulankstyti, tinklelių nėra. Futbolo vartai irgi sulaužyti”, – vardijo moksleiviai. Vienuoliktokės Akvilė, Irma, Lina sakė, kad per kūno kultūros pamokas nejauku nei lauke, nei salėje. Viduje žiemą labai šalta, o kai lyja, pro kiaurą stogą žliaugia vanduo. „Lauko aikštelėje žaisti krepšinį ar tinklinį nesaugu, nes grindinys labai nelygus”, – sakė vienuoliktokės.
Kūno kultūros mokytoja Dovilė Ūžienė, vedusi pamoką devintokėms, joms siūlė tik keletą ratų apibėgti aplink stadioną. Kitoms pratyboms mokines ji nusivedė į salę.
Mažojoje futbolo ir rankinio aikštelėje stovintys vartai atrodė nykiai: jie išraizgyti sutrūkinėjusiu metaliniu tinklu, prie kurio prisilietus galima ir susižeisti. Krepšinio aikštelėje irgi ne geriau: lentos visai be lankų, o grindinys – duobėtas. Prie stadiono yra ir šuoliaduobės, bet jos, sakė pedagogė, neparuoštos pamokoms, nes nėra kam atvežti smėlio. „Baisiausia, kad stadionas neaptvertas, čia vaikšto kas kada nori, futbolo aikštyną teršia gyventojų vedžiojami šunys”, – piktinosi pedagogė.
Šančių vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Violeta Čiuldienė išsakė panašias bėdas: futbolo aikštyne telikę vartų rėmai, krepšinio stovai sulinkę, aikštelių danga duobėta.
Paslaugas siūlo šveicarai
Savivaldybė, norėdama pagerinti mokyklų sportinę bazę, yra parengusi aikštynų renovacijos projektą. Pasak Kultūros ir švietimo komiteto pirmininko Gedimino Budniko, norima pakeisti sporto aikštelių dangą, aprūpinti modernia įranga, sutvarkyti apšvietimą. Jau pradėtos derybos su Šveicarijos investicine kompanija Sport StadiaNet AG atstovais, kurie siūlo savo paslaugas lizingo būdu modernizuoti mokyklų sporto aikšteles.
Vakar Savivaldybėje lankėsi šios kompanijos generalinis direktorius Michaelis U.Tockveileris, atstovas Šiaurės ir Rytų Europai Peteris Kirmse, su šia kompanija bendradarbiaujančios bendros Šveicarijos – Vokietijos firmos „Casparius” bei Lietuvai atstovaujančios UAB „Fortera” vadovai. M.U.Tockveileris pristatė savo kompaniją, kuri yra žinoma Europoje, daug metų specializuojasi įrengiant sporto aikštynus ir į šiuos objektus investuoja.
Mero Arvydo Garbaravičiaus teigimu, Kaune reikėtų renovuoti per 50 mokyklų aikštynus – kiek Savivaldybė galėtų tam skirti pinigų, kol kas neaišku. „Tai, kad jūs atvažiavote į Kauną, dar nereiškia, kad nebus konkurso. Mums svarbu mokėjimo sąlygos ir bendra investicinė suma”, – sakė A.Garbaravičius ir pabrėžė, kad sprendimą dėl šios programos įgyvendinimo turi priimti miesto Taryba.